 SANDRA MIŠKINIENĖ
Pleiskanos – labiausiai paplitusi plaukų problema žiemą.
Tikslių duomenų nėra, bet manoma, kad mažiausiai 50 proc. suaugusių žmonių bent laikinai buvo susidūrę su pleiskanų problema. Ir dauguma dažnai net nekreipė į jas dėmesio. O be reikalo: užleidus tokią bėdą gali pradėti slinkti plaukai.
Taigi stoti į kovą su pleiskanomis būtina vos pastebėjus pirmuosius jų požymius. Juk tai anaiptol ne kosmetinis trūkumas – tai liga.
Stresas, kepurės ir mikroorganizmai
Sveikos galvos odos epidermį sudaro 25–35 ląstelių sluoksniai. Natūralaus ciklo metu kiekviena ląstelė iš giluminių odos sluoksnių nukeliauja į paviršinius ir pasišalina. Nuo ląstelės susidarymo iki jos atsisluoksniavimo praeina maždaug mėnuo.
Pleiskanų pažeistos odos epidermį sudaro vos 10–15 sluoksnių. Tad ląstelių atsinaujinimo procesas pagreitėja: jos atsiskiria dar nespėjusios numirti. Tūkstančiai ląstelių sulimpa į skirtingo atspalvio ir dydžio luobeles, kurios išdavikiškai ir šviečia plaukų skyrimuose, ant drabužių apykaklių.
Egzistuoja daugybė netiesioginių pleiskanų atsiradimo priežasčių: cheminis sausų arba dažytų plaukų šukavimas, pomėgis užsimaukšlinti kepurę ant šlapių plaukų, ilgas buvimas saulėje ar šaltyje nepridengta galva, hormoniniai sutrikimai, stresai, pervargimas, klimato kaita, nesubalansuota mityba. Tačiau pastaruoju metu medikai yra linkę manyti, kad pleiskanojimą dažniausiai sukelia mikroorganizmas Pityrosporum ovale, gyvenantis ant galvos odos. Esant normaliam imunitetui ir kai galvos oda išskiria nuosaikų riebalų kiekį, šis „gyventojas“ būna nepastebimas. Tačiau pakanka imuninei sistemai bent kiek susvyruoti, ir grybelis pradeda daugintis it pašėlęs. Jo perteklius greitina odos atsinaujinimo procesą ir taip atsiranda pleiskanos.
Be specialių priemonių – niekaip
Tiesa, nereikėtų painioti pleiskanų ir tiesiog sausos galvos odos, kuri ima pleiskanoti dėl paprasčiausio drėgmės trūkumo. Tokiu atveju pleiskanos būna labai smulkios ir sausesnės, nei esant tikrai problemai.
Bet net jeigu galvos oda ir paraudo, prasidėjo uždegimas, neskubėkite sau diagnozuoti pleiskanų. Tai gali būti ir dermatologinės ligos simptomas.
Pleiskanos būna riebios ir sausos. Pirmosios atsiranda odos luobelėms susimaišius su odos riebalų pertekliumi. Ką tik išplauti plaukai greitai susiriebaluoja, ima blizgėti, ima niežėti skalpą. Galiausiai įsimeta uždegimas, plaukų svogūnėliai žūsta ir plaukai ima slinkti.
Kai galvos oda išskiria per mažai riebalų – t. y. kai galvos oda per sausa, susidaro mažytės smulkios pleiskanos. Rezultatas – plaukai lūžinėja, išplonėja ir tampa blankūs.
Pleiskanų žvynelius galima išplauti bet kokiu šampūnu. Tačiau plaukams dar nespėjus išdžiūti pleiskanų atsiras vėl. Štai dėl ko reikalingos specialios priemonės nuo pleiskanų.
Galima ir žolelėmis
Intensyvaus poveikio šampūnai nuo pleiskanų – stiprūs gydomieji preparatai. Todėl jais galvą reikėtų išsitrinkti 2–3 kartus iš eilės, o paskui tik kartą per savaitę.
Šampūnus nuo pleiskanų galima naudoti kas kartą, kai plaunate galvą. Tik nepamirškite putų palikti plaukuose bent kelioms minutėms prieš jas išskalaudami.
Naudojant specialų šampūną, pleiskanos išnyksta gana greitai, tačiau jeigu norite išlaikyti rezultatą, gydymą pratęskite iki kelių savaičių.
Jeigu pleiskanų labai nedaug, pabandykite po to, kai išsitrinksite plaukus paprastu šampūnu, suvilgyti juos ir galvos odą losjonu nuo pleiskanų. Arba galite pasinaudoti viena iš liaudiškų priemonių. Pavyzdžiui, 15–20 minučių prieš plaukų trinkimą įtrinti galvos odą vandenyje ištirpytais garstyčių milteliais (grietinės tirštumo). Paskui kruopščiai išplaukite šiltu vandeniu su trupučiu šampūno.
Dar viena priemonė: keturių citrinų žieveles 15 minučių virkite litre vandens, paskui šiuo nuoviru kartą per savaitę skalaukite plaukus.
Susmulkinkite 10–15 g džiovintų varnalėšų šaknų ir 10–15 minučių virkite 200 mg vandens ant silpnos ugnies. Tada leiskite šiek tiek nusistovėti ir nukoškite. 2–3 kartus per savaitę, išsitrinkę plaukus, įtrinkite nuoviru plaukų šaknis.
Jeigu problema – riebiosios pleiskanos ir dar slenka plaukai, visą mėnesį 2–3 kartus per savaitę įtrinkite galvos odą spirituotu medetkų antpilu.
Esant sausajai seborėjai su pleiskanomis, niežuliu ir plaukų slinkimu, pravers piliarožės sėklos su aliejumi (1:20), valandą pakaitintos ant vandens vonelės. Jas paskui reikia nukošti, atvėsinti ir šiltu aliejingu ekstraktu trinti galvos odą 2–3 kartus per savaitę. Gydymo kursas – 15 procedūrų. Jei yra būtinybė, po 2–3 savaičių kursą galima pakartoti.
Seborėja labai dažnai būna riebiųjų pleiskanų kaltininkė. Tačiau ją galima pabandyti įveikti durle. Šių upinių pinčių galima įsigyti vaistinėje. Tai pilkšvai žalsvi milteliai, gaunami sudžiovinus pintis, naudojami gydomajam mišiniui gaminti: juos reikia maišyti su 3 proc. vandenilio peroksido arba boro rūgšties tirpalu (0,5 šaukštelio stiklinei vandens).
Mišiniui gaminti paimkite emaliuotą indą, įberkite į jį šaukštelį durlės miltelių ir iš lėto pilkite vandenilio peroksidą arba boro rūgšties tirpalą kruopščiai maišydami. Tada uždėkite mišinį ant vandens vonelės arba silpnos ugnies ir šildykite nuolat maišydami.
Prieš išsitrinkdami galvą, suskirstykite plaukus į sruogas ir pirštais (tačiau būtinai užsimovę gumines pirštines) įtrinkite į skyrimus karštą durlės mišinį, kol pajusite deginimą. Baigę apvyniokite galvą medvilniniu rankšluosčiu. Po 30 minučių išsiplaukite plaukus švelniu kasdieniam plovimui skirtu šampūnu riebiems plaukams.
Įtrinimus durle būtina daryti kartą per 4–5 dienas. Gydymo kursas – 8 procedūros. Paprastai po jų išnyksta ir pleiskanos, ir niežulys, ir plaukai riebaluojasi ne taip greitai. | 
