 Parengė Monika Barienė
Kad ir kaip mylime savo augintinį, valgyti su juo iš vienos lėkštės nederėtų. Jau vien todėl, kad galite užsikrėsti daugybe ligų. Tad kokiomis ligomis mus gali „apdovanoti“
naminiai augintiniai?
Pasiutligė – viena iš nedaugelio ligų, kurios neveikia joks gydymas. Jeigu pasirodė pirmieji simptomai – gyvūnas tegyvens apie dešimt dienų.
Šuo bijo vandens? Bėda čia pat
Kaip užsikrečiama? Naminės katės ir šunys dažniausiai užsikrečia nuo ežių, lapių, vilkų arba valkataujančių gyvūnų. Pasiutligės virusas plinta per ligonio gyvūno seiles – įkandus arba seilėms patekus ant odos, jeigu ant jos buvo žaizdelių arba įdrėskimų.
Kaip pasireiškia? Ligos inkubacijos periodo metu (apie savaitę) gyvūnas gali atrodyti išoriškai sveikas. Ir tai ypač pavojinga, nes jo įkandimas jau užkrečiamas. Pasiutligės virusas pažeidžia centrinę nervų sistemą. Iš pradžių gyvūnas tampa agresyvesnis, piktas ir neramus. Po poros dienų prisideda būdingi požymiai – vandens baimė (pasiutligę kitaip vadina hidrofobija), jei gyvūnas bando gerti, pradeda spazmuoti ryklės raumenys, jis bijo šviesos, kailis sulimpa, padidėja seilėtekis.
Kuo pavojinga? Mirtis užsikrėtusiam pasiutlige gyvūnui neišvengiama. Vienintelis išsigelbėjimas – kaip galima greičiau po įkandimo paskiepyti, tai yra suleisti vadinamąjį antirabinį serumą (tai kelių skiepų, leidžiamų kelias dienas, kompleksas). Kartais vakcinaciją papildo imunoglobulino injekcija. Skiepytis nuo pasiutligės reikia įkandus bet kokiai katei ar šuniui – nesvarbu, ar tai naminis gyvūnas, ar valkataujantis, – jeigu jūs nesate įsitikinę, kad gyvūnas paskiepytas ir tikrai sveikas.
Baisesnio už rainį nėra?
Viena rimčiausių infekcijų, kuria žmonės dažniausiai užsikrečia nuo kačių, – toksoplazmozė. Toksoplazmai – paprasti parazitai, pažeidžiantys nervų sistemą, – iš katės organizmo pašalinami kartu su fekalijomis. Bet šią infekciją galima sėkmingai išgydyti. Atsikratyti ligoto gyvūno – neatleistinas žiaurumas. Naudojant tam tikras priemones jūs išgydysite ir savo katinėlį, ir patys neužsikrėsite.
Kaip užsikrečiama?
Katės toksoplazmais užsikrečia dažniausiai arba nuo benamių gyvūnų, arba suėdusios užkrėstos žalios mėsos. Tačiau šie mikroorganizmai žūsta šaltyje. Patarimas: jeigu jūsų katė mėgsta pasmaguriauti žalia mėsa, neduokite nešaldytos. Geriau iš pradžių kelias valandas palaikyti mėsą šaldiklyje ir augintinį šerti jau atšildyta. Katės toksoplazmoze gali užsikrėsti kelis kartus gyvenime. Bet, laikui bėgant, jos įgyja imunitetą, ir liga praeina beveik be simptomų. Todėl didesnė rizika užsikrėsti nuo jauno gyvūno.
Kaip pasireiškia? Ligos simptomai gali būti beveik visai nepastebimi, tik kartais atsiranda limfmazgių uždegimas. Dažniau kelias dienas gyvūnėlis blogai ėda, jam teka išskyros iš nosies ir akių, pakyla temperatūra, jis gali dusti, viduriuoti, gali krėsti drebulys. Bet nustatyti, kad tai būtent toksoplazmozė, tik iš išvaizdos negalima – reikia išmatų ir kraujo tyrimų. Po gydymo antibakteriniais ir imunitetą stiprinančiais preparatais katė dažniausiai sveiksta.
Kuo pavojinga? Žmogus gali gauti infekciją nuo katės arba šuns, kuris serga ūmia toksoplazmoze. Chroniška žmogui nepavojinga. Užsikrėtimo būdai yra du: arba per išmatas (pavyzdžiui, išvalę augintinio fekalijas, patingėjote kruopščiai nusiplauti rankas). Bet kad išmatos taptų užkrečiamos, jos turi pastovėti kelias dienas. Tad jeigu jūs augintinio dėžutę valote kasdien, rizika minimali. Antrasis būdas – per išskyras iš katės nosies ir akių. Todėl daug saugiau savo numylėtinį glostyti per nugarą, nei bučiuoti į nosį.
Svarbu! Medikų nuomone, vaikai dažniau užsikrečia toksoplazmoze ne nuo savo gyvūnų, o žaisdami smėlio dėžėje. Suaugusieji, kasdami lysves (kur gali būti užkrėstų kačių išmatų) arba ragaudami šviežią farršą.
Jeigu jūs vis dėlto užsikrėtėte
Žmonės šią infekciją ištveria sunkiau. Ūminė toksoplazmozė gali užsimaskuoti kaip kvėpavimo takų infekcija – pakyla temperatūra, prasideda čiaudulys, krečia drebulys, skauda galvą.
Po savaitės simptomai dingsta. Toksoplazmai, jeigu ligos negydysite, mėgsta susitelkti žmogaus nervų sistemos ląstelėse, ypač galvos smegenų. Priklausomai nuo vietos, kurioje jie yra, laikui bėgant gali atsirasti įvairių neurologinių sutrikimų – pradedant atminties problemomis ir baigiant regos bei koordinacijos sutrikimais.
Ypač pavojingi toksoplazmai nėščioms moterims arba prieš pastojimą. Užkratas gali išprovokuoti persileidimą, taip pat įgimtą vaiko toksoplazmozę su galvos smegenų ir nervų sistemos pažeidimais.
Kaip gydyti? Iš pradžių reikia pasidaryti toksoplazmų tyrimus. Jeigu atsakymas teigiamas, skiriamas specialus antibiotikų ir imunostimuliatorių kompleksas.
Kokias dar infekcijas perneša katės ir šunys?
Trichofitija. Grybelinė odos liga, išgydoma ir žmonėms, ir gyvūnams. Apsisaugoti galite paskiepiję šunį ar katę.
Helmintozė. Visi, kas laiko šunis ir kates, ne rečiau kaip kartą per metus savo augintiniams privalo sugirdyti preparatų nuo kirmėlių.
Gerybinė limforetikuliozė – „katės įdrėskimų liga“. Sukėlėjas – mikrobas bartonela, paprastai gyvenantis katės burnoje. Įkandus ar įdrėskus jis gali sukelti limfmazgių uždegimą. Retai, bet pasitaiko, jog nuo šunų užsikrečiama leptospiroze (vandens karštine). Bakterijos – leptospiros – patenka per pažeistą odą ir gleivinę į kraują ir gali pažeisti inkstus bei kepenis. Tiesa, ir šunims, ir žmonėms yra tinkama vakcina. | 
