 PARENGĖ SANDRA MIŠKINIENĖ
Kardiologai primena: tvyrant karščiams širdies kraujagyslių ligos paūmėja gerokai dažniau. Kodėl mūsų organizmas taip audringai reaguoja į kylantį termometro gyvsidabrio stulpelį?
Pagrindinė priežastis, kodėl karštomis dienomis sustreikuoja širdis, – mes netenkame pernelyg daug skysčių. Dėl to padidėja trombų susidarymo, hipertoninių krizių, net insulto tikimybė. Taigi ką derėtų žinoti, kad pagelbėtume širdžiai ištverti karščius – ypač jei ji ir taip silpna?
Kai lauke Afrika
Kai už lango saulėta, dauguma žmonių visomis išgalėmis stengiasi išsmukti į lauką. Tačiau karščio ir didelės drėgmės derinys gali būti labai pavojingas sveikatai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir vaikams, taip pat tiems, kurie dirba lauke – tarp jų policijos pareigūnams, ugniagesiams gelbėtojams, greitosios pagalbos medikams.
Viena dvi karštesnės ir drėgnesnės nei įprasta vasaros dienos paprastai nesukelia sveikiems žmonėms jokių problemų. Tačiau jeigu karščiai užsilaiko 3–4 dienas arba dar ilgiau – kaip dabar, – medikai patvirtins: į ligoninių priimamuosius ima plūsti įvairiausio amžiaus žmonės, o greitajai pagalbai prasideda neramios dienos ir naktys.
Rizikuoja visi
Saulės ar šiluminis smūgis – anaiptol ne vienintelis sveikatos sutrikimas, kurį gali sukelti karščiai. Gerokai daugiau žmonių, taip pat ir jaunų, pirmiausia sušlubuoja širdis.
Kokie būna problemų, susijusių su širdimi ar kraujagyslėmis, simptomai?
– gniaužiantis skausmas širdies plote už krūtinkaulio;
– galvos svaigimas, skausmas;
– mirguliavimas akyse;
– staigus pablyškimas arba atvirkščiai – ūmiai paraudęs veidas.
Rizikos grupei pirmiausia priklauso žmonės, ir taip jau sergantys širdies ir širdies kraujagyslių sistemos ligomis, taip pat turintieji antsvorio bei nepratusieji prie didesnių fizinių krūvių. Tačiau net jeigu jūs ir nepriklausote nė vienai iš šių kategorijų, pasisaugoti vis tiek būtina.
Kardiologai pataria
• Pasirūpinkite atkurti skysčių balansą. Tačiau gerti visko iš eilės negalima. Jums reikalingi tik tam tikri elektrolitai, todėl pirmenybę teikite sultims (geriausia – šviežiai išspaustoms), žaliajai arbatai ir paprastam vandeniui. Jeigu mėgstate mineralinį vandenį, rinkitės tokį, kuriame yra kuo mažiau natrio druskų (t. y. nesūrų). Atsisakykite gazuotų gėrimų.
• Laikykitės dietos – valgykite produktus, kuriuose yra daugiau kalio: daržoves, vaisius, uogas, žalumynus. Perėję prie augalinio maisto palengvinsite kraujagyslėms ir širdžiai tenkančius krūvius. Baltymai taip pat reikalingi, tačiau pirmenybę teikite virtai mėsai arba žuviai.
Neatsisakykite rauginto pieno produktų, tokių kaip neriebi varškė, kefyras, tačiau būtinai atsisakykite aštraus, rūkyto, sūraus maisto – jis sulaiko organizme vandenį.
• Nepersikaitinkite saulėje. Nešiokite galvos apdangalus iš šviesių natūralių audinių, lengvas palaidines arba marškinius ilgomis rankovėmis.
Uždaras patalpas derėtų gerai vėdinti ir, esant galimybei, laikyti atidarytus visus langus – nepasikliauti vien kondicionieriais.
• Jeigu sergate kokia nors širdies arba širdies kraujagyslių liga, nesiliaukite vartoję gydytojo skirtus vaistus. Net jei atrodo, kad jūsų sveikata pagerėjo. Vasarą būna, jog kartais kraujospūdis sumažėja, todėl nuolat jį kontroliuokite – tegul kraujospūdžio matavimo aparatas visada būna po ranka. Kaip ir gydytojo skirti preparatai.
• Atsisakykite blogų įpročių – rūkymo, piktnaudžiavimo alkoholiu. Medikai primygtinai reikalauja per karščius laikytis sausojo įstatymo: nors kai kurie alkoholiniai gėrimai atrodo labai gaivūs, jie vis tiek neigiamai veikia organizmo gebėjimą reguliuoti karštį.
• Galima profilaktiškai gerti širdį stiprinančią arbatą. Ji gaminama įprastu būdu, tačiau užvirinama ypatingai ir geriama ne tada, kada norisi, o po trečdalį stiklinės prieš valgį tris kartus per dieną.
Pakaitomis, kas 2–3 savaites, gerkite dviejų rūšių arbatas: pirmajai pagaminti sumaišykite valerijono šaknį su kraujažolėmis, melisa ir paprastąja jonažole santykiu 3:3:2:1, antrajai arbatai tiks mišiniai su pipirmėte ir sukatžole.
Nuo skausmų širdies plote, nerimo, nemigos padės žolelių mišinys iš ramunėlių žiedų, pankolių ir kmynų vaisių, mėtų lapų, valerijono šaknies (sumaišytų lygiomis dalimis). 10 g mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, 30 minučių pakaitinkite vandens vonelėje, atvėsinkite ir nukoškite. Gerkite po ketvirtadalį stiklinės iš ryto ir dieną ir po pusę stiklinės 30 minučių prieš miegą. Kursas – 3–4 savaitės.
Esant padidėjusiam nervingumui, širdies permušimams, jei svaigsta galva, trūksta oro, rekomenduojama pagerti arbatėlių, pagamintų iš tokio žolelių mišinio: sukatžolės, pelkinio pūkelio, raudonėlio, šalavijų lapų ir erškėtuogės vaisių (2:2:2:1:1). 5 g mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, pakaitinkite 10 minučių vandens vonelėje, leiskite nusistovėti 20 minučių, atvėsinkite ir gerkite po pusę stiklinės 2 kartus per dieną 6–8 savaites.
Iškilus būtinybei, po 2 savaičių pertraukos kursą pakartokite. | 
