MIESTASLIETUVAPASAULISVERSLASKRIMINALAITEMASPORTASSVEIKATASAVAITGALISĮVAIRENYBėS
2010 m. rugsėjo 10 d., penktadienis

Sveikata

Maisto papildai. Nei žuvis, nei mėsa?

Rašyti komentarą

PARENGĖ SERGEJUS STONKUS

Maisto papildų naudojimo būtinybė ir tikslingumas – ypač vaikams – yra vienas aktualiausių šiuolaikinės medicinos klausimų. Deja, rasti atsakymą į jį nėra labai lengva.

Kuo maisto papildai skiriasi nuo vaistų? Pirmiausia tuo, kad jiems neatliekami klinikiniai bandymai, kuriais būtų patvirtintas jų veiksmingumas ir saugumas – būtinos savybės registruojant bet kokį preparatą.

 

Akivaizdus skirtumas
 
Naują maisto papildą įvertina tik higienistai – panašiai kaip maisto produktą.
Pastarasis faktas padarė maisto papildams meškos paslaugą. Daugelis žmonių laikosi nuomonės, esą jie tėra brangiai kainuojantys visiškai jokios naudos neduodantys „saldainiukai“, sukurti krauti pelną farmacijos kompanijoms.
Bet ar tai gali būti tiesa?
Pagal oficialų apibrėžimą biologiškai aktyvūs maisto papildai yra natūralios arba identiškos natūralioms, gamtoje randamoms biologiškai aktyvioms, medžiagos, skirti vartoti kartu su maistu arba esantys maisto produktų sudėtyje.
Visi maisto papildai sąlyginai skirstomi į du pogrupius: nutriceptikai ir parafarmaceptikai. Pirmieji yra esminių maistingųjų medžiagų – ir pirmiausia vitaminų – šaltinis. Tačiau jų kiekis konkrečiame nutriceptike neturi viršyti vidutinės paros normos: vitaminams C ir E – daugiau kaip dešimt kartų, B grupės ir D vitaminų, folio rūgšties ir kt. – tris kartus.
Parafarmaceptikai savo sudėtimi artimesni vaistams – t. y. pasižymi klinikiniu poveikiu. Tačiau aktyvios medžiagos, esančios tokiuose papilduose, paros norma neturi viršyti analogiško medikamento gydomosios dozės (su sąlyga, kad maisto papildas vartojamas du kartus per dieną).
Taip pat maisto papilduose neturi būti stipraus poveikio, narkotinių ir nuodingų medžiagų, taip pat augalinių žaliavų, nenaudojamų medicinoje arba mityboje.
Pagrindinis maisto papildų skirtumas nuo vaistų glūdi jų pavadinime – biologiškai aktyvus maisto papildas. Taigi jų pagrindinė paskirtis yra kompensuoti maistingųjų medžiagų, vitaminų ir mineralų stygių, mat dėl šiuolaikinių ūkininkavimo metodų mūsų vartojamų maisto produktų cheminė sudėtis pastebimai pasikeitė. Progresas, žinoma, puikus dalykas, tačiau kaip tik dėl jo mūsų organizmams ėmė stigti niekuo nepakeičiamų aminorūgščių, taip pat vitaminų ir mikroelementų, o tai – niekam ne paslaptis – gresia labai rimtomis ligomis.
 
Vartojimo subtilybės
 
Vis dėlto sudėtingiausias dalykas, susijęs su maisto papildais, yra ne jų sudėtis ar paskirtis, o vartojimo taisyklės. Kadangi tai ne vaistiniai preparatai, pardavinėjami laisvai, be recepto, taigi yra prieinami visiems. Tai bene svariausia priežastis visada perskaityti naujai įsigyto maisto papildo instrukciją. Antraip galite ir nesužinoti, kad dauguma maisto papildų draudžiami vartoti vaikams iki 12 metų. Kiti gali turėti šalutinį poveikį arba specifinius vartojimo reikalavimus.
Pavyzdžiui, prieš pradedant vartoti kalcį rekomenduojama išspręsti magnio deficito problemą. Arba kai kuriose žolelėse (raudonajame dobile, rudmenėje ir kt.) yra fitohormonų, tad maisto papildų su jomis vartojimas lytinio brendimo metu gali sukelti hormoninių sutrikimų.
Cinko pagrindu pagaminti maisto papildai silpnina tetraciklino grupės antibiotikų poveikį; o jeigu jūsų kraujyje bus nepakankama koncentracija antibakterinių vaistų, grės labai rimtos ligos komplikacijos.
Vitamino D jokiu būdu negalima maišyti su vitaminu E.
Viena iš alijošiaus aktyviųjų medžiagų pasižymi kancerogeniniu poveikiu, taigi piktnaudžiavimas alijošiaus pagrindu pagamintais maisto papildais teoriškai gali išprovokuoti vėžio atsiradimą.
Ir taip tęsti galima būtų be galo.
Kita vertus, yra daugybė maisto papildų, kuo puikiausiai derančių tarpusavyje ir stiprinančių viens kito poveikį.
 
Ne vaistas, bet ir ne maistas
 
Labai svarbu atsižvelgti į dar vieną aplinkybę: maisto papildų negalima vartoti ligoms gydyti, tačiau jų vartojimas profilaktikos tikslais, jėgoms po ligos ar patirtos traumos atgauti, taip pat kaip pagalbinė priemonė, atliekant tradicinį gydymo kursą, gali duoti net labai gerų rezultatų. Pastaruoju atveju jūsų gydytojas turėtų kruopščiai išnagrinėti maisto papildo sudėtį, kad įsitikintų, jog nė viena jo sudėtyje esanti medžiaga neigiamai nesureaguos su jums skirtais tikrais vaistais.
Taigi išvada peršasi viena: maisto papildai – labai svarbi ir naudinga šiuolaikinės sveikos gyvensenos dalis. Tinkamai ir išmaniai naudojami, jie leidžia išvengti daugumos sveikatos problemų arba susilpninti jų poveikį organizmui. Tačiau vartoti maisto papildus būtina griežtai pagal instrukciją, o iškilus net ir, atrodytų, nereikšmingiausiam klausimui drąsiai kreiptis į vaistininką ar gydytoją.
Beje, gydytojo konsultacija ypač būtina, jeigu maisto papildas priklauso parafarmaceptikų grupei.

Komentarai

Komentuoti

 

Daugiau naujienų iš Sveikata:

  • Kaip išsaugoti vaiko regą mokykloje

    Kaip išsaugoti vaiko regą mokykloje

    Padidėjusį fizinį krūvį daugelis mokinukų pajunta jau nuo pirmos mokslo metų dienos. Ir vaikų akys nukenčia pirmiausia.

  • Palikite kairiarankius ramybėje!

    Palikite kairiarankius ramybėje!

    Gyvename dvidešimt pirmame amžiuje, tačiau daugybė tėvų vis dar šventai tiki, kad jų vaiko „įprotis“ viską daryti kairiąja ranka – kaprizas, kurį būtina kuo greičiau sunaikinti.

  • Poatostoginis sindromas

    Poatostoginis sindromas

    Ar pastebėjote, kad pasibaigus atostogoms beveik visada iš kažkur išnyra sveikatos problemų – tarp jų ir depresija? Šis reiškinys, anot specialistų, net rimtesnis už aklimatizacijos sunkumus.

  • Toksinų siaubas – kefyras

    Toksinų siaubas – kefyras

    Rūgpienis ir kefyras – išties stebuklingi gėrimai: jie taip veiksmingai saugo mūsų sveikatą, kad iš organizmo šalina toksinus net apsinuodijus sunkiaisiais metalais!

  • Skydliaukės veiklos sutrikimai

    Skydliaukės veiklos sutrikimai

    Vis daugėja žmonių, sergančių skydliaukės ligomis. Ir per mažas, ir per didelis skydliaukės aktyvumas gali tapti viso organizmo veiklos sutrikimų priežastimi.

  • Nuo ko skauda širdį?

    Nuo ko skauda širdį?

    Skausmai širdies plote, arba kardialgija, gali būti daugybės ligų simptomas. Dažnai jos net nebūna susijusios su kokia nors širdies patologija. Užtat gali būti susijusios su persivalgymu ar mūsų profesija.

  • 18 valandos taisyklės mitai

    18 valandos taisyklės mitai

    Daugelyje rekomendacijų, kaip atsikratyti antsvorio ar palieknėti, beveik neišvengiamai randama eilutė: „Nevalgykite po 18 valandos!“ Bet kodėl?! Ir kas pirmasis šią taisyklę sugalvojo?

  • Karštis – silpnos širdies priešas

    Karštis – silpnos širdies priešas

    Kardiologai primena: tvyrant karščiams širdies kraujagyslių ligos paūmėja gerokai dažniau. Kodėl mūsų organizmas taip audringai reaguoja į kylantį termometro gyvsidabrio stulpelį?

  • Ėduonies dantų šepetėliu neįveiksi

    Ėduonies dantų šepetėliu neįveiksi

    Ėduonis – viena labiausiai paplitusių dantų ligų. Jis, pasitelkęs burnos ertmėje tarpstančias bakterijas, iš lėto juos ardo.

  • Diagnozė – „kompiuterininko nugara“

    Diagnozė – „kompiuterininko nugara“

    Kaip išgelbėti nugarą, jeigu dirbate sėdimą darbą? Gydytojai vertebrologai ir neurochirurgai sako, kad ne mažiau svarbu už „kaip“ yra „kada“ – jei kamuoja įtartini simptomai, delsti pavojinga.

Redakcija. El.p. redakcija@panbalsas.lt, tel. 8 45 555556. Reklamos skyrius. El.p. reklama@panbalsas.lt, tel. 8 45 502022
© 2009 UAB „Panevėžio dienraštis“