 PARENGĖ SERGEJUS STONKUS
Ką derėtų žinoti apie kelis populiariausius šventinius patiekalus ir gėrimus, norint išvengti nemalonumų dėl sveikatos.
Ar žinojote, kad dėl prastos nuotaikos, daugelį žmonių neišvengiamai užgriūvančios po kalėdinių ir naujamečių laisvadienių, kalta dažniausiai būna ne rutina, į kurią tenka vėl panirti, bet netinkama mityba per šventes?
Organizmas pervargsta nuo ilgalaikių maisto stresų ir pareikalauja poilsio kaip tik tada, kai mums reikia vėl pradėti intensyviai darbuotis. Štai dėl to ir pradeda persekioti mieguistumas, apatija, liūdesys... O jeigu dar susiduriama su kokiu virusu ar infekcija – žiema vis dėlto, ligos patalas beveik garantuotas. Ar bereikia priminti, kiek papildomų kilogramų galima prisirinkti sėdint prie stalo?
Kaip bežiūrėsi, geriau iš anksto žinoti, ką apie tai, ką valgome, mano gydytojai gastroenterologai ir kokių įspėjimų ar patarimų jie gali mums pasiūlyti.
Šampanas
Kaip ir bet koks kitas kokybiškas alkoholis, saikingais kiekiais šampanas saugo kraujagysles nuo aterosklerozės. Be to, primena gydytojai gastroenterologai, šampane gausu antioksidantų, naikinančių mūsų organizmą niokojančius ir taip jį pirma laiko sendinančius laisvuosius radikalus. Tačiau, kaip jau minėta, tai nereiškia, kad putojantį vyną galima maukti neribotais kiekiais: juk, kaip ir visi gėrimai, jis kenkia kepenims. Juolab kad angliarūgštės burbuliukai šampane tik dar labiau pagreitina alkoholio pasisavinimą. Dėl to nuo šampano apgirstama greičiau nei nuo paprasto vyno, ir pagirių sindromas būna stipresnis.
Šampano jokiu būdu nederėtų gerti sergantiesiems skrandžio uždegimu arba opalige. Jame esantys dujų burbuliukai didina rūgštingumą, taigi gali sukelti rėmenį – ypač gurkštelėjus tuščiu skrandžiu.
Ir galiausiai – šampane yra tikrai nemažai kalorijų (daugiausia, žinoma, saldžiame ir pusiau saldžiame).
Ikrai
Senasis gerasis sovietinių laikų delikatesas ir vėl grįžo ant daugelio stalų. Ir ne veltui.
Ikruose gausu niekuo nepakeičiamų aminorūgščių, A, B, C, D grupės vitaminų bei folio rūgšties, saugančios odą ir apsaugančios nuo mažakraujystės. Taip pat lecitino – pagrindinės nervų ląstelių maistinės medžiagos. Štai kodėl ikrus taip naudinga valgyti vaikams – jie skatina protinį vystymąsi. Bet ir tai dar toli gražu ne viskas: tas pats lecitinas skatina cholesterolio pasišalinimą iš organizmo ir lėtina senėjimo procesą.
Neprošal prisiminti ir tai, jog raudonieji ir juodieji ikrai yra pripažinti afrodiziakai – tai lemia juose esantys jodas ir fosforas.
Tiesa, ikrai – gana kaloringas patiekalas, ir druskos juose daugoka, taigi geriau jų privengti, jei sergate inkstų ligomis, hipertonija ar išemine širdies liga.
Raudonoji žuvis
Tai tikras sveikatai naudingų medžiagų gausybės ragas. Vien tik polinesočioji riebioji rūgštis omega-3 ko verta! Ji prailgina jaunystę, kovoja su bloguoju cholesteroliu, suteikia žvalumo.
Raudonojoje žuvyje esančios medžiagos padeda nuslopinti emocinę įtampą, gerina nuotaiką, grąžina proto darbingumą.
Kas dažnai valgo šią žuvį, triskart rečiau suserga vėžiu ir hipertonija.
Be to, raudonoji žuvis padeda sutvirtinti kaulų audinį, mažina uždegimą sergant artritu, atkuria medžiagų apykaitą ir netgi mažina organizmo kaupiamas riebalų atsargas.
Mėsa drebučiuose
Lietuvio skrandžiui šaltiena – įprastas ir labai mielas patiekalas, vienodai gerbiamas ir kasdieniame racione, ir ant šventinio stalo. Ir tam yra priežastis.
Pirmiausia, šaltienoje yra kolageno. Tai vienas svarbiausių drebučių pranašumų, nes minėtas baltymas – pagrindinė jungiamoji medžiaga mūsų organizme. Jis lėtina audinių senėjimo procesą, neleidžia susidaryti raukšlėms ir susidėvėti sąnarių kremzlėms bei sustabarėti kaulams.
Tiesa, dalis kolageno suyra dar verdant, tačiau ir likutis labai naudingas visam organizmui: šaltiena atraminio-judėjimo aparato problemų neišgydysite, tačiau jų profilaktikai šis patiekalas puikiai tiks.
Anot medikų, užstalės metu valgantieji drebučių kitą rytą lengviau pakelia pagirias. Taip, gastroenterologų aiškinimu, nutinka dėl to, kad šaltienoje yra didelė glicino – vadinamosios aminoetano rūgšties, itin svarbios normalizuojant smegenų darbą ir įvairių medžiagų balanso organizme atkūrimą, – koncentracija.
Glicinas, be kita ko, padeda įveikti emocinę įtampą, išsivaduoti nuo baimių, įveikti užsibuvusią depresiją. Jis taip pat gerina atmintį.
Šaltienoje gausu B grupės vitaminų, dalyvaujančių hemoglobino susidarymo procesuose, ir polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, leidžiančių nervų sistemai normaliai funkcionuoti. Aminorūgštis lizinas padeda organizmui pasisavinti kalcį, pasižymi antivirusiniu poveikiu. O retinolis – vienas stipriausių antioksidantų – teigiamai veikia regą bei imunitetą.
Normalią sąnarių funkciją, judrumą ir amortizaciją užtikrinti padeda natūrali želatina.
Deja, turi drebučiai ir trūkumų: šaltiena labai kaloringa ir gana turtinga cholesterolio.
Sveikiausia – nepersistengti
Pagrindinis patarimas, kurį medikai paprastai duoda tautiečiams žiemos švenčių maratono išvakarėse – prisiminti saiką. Dauguma produktų, kuriuos tradiciškai dedame ant naujamečio stalo, yra nepaprastai naudingi sveikatai, tačiau tik tuo atveju, kai valgomi protingais kiekiais. Tad po porcijos silkutės su balta mišraine nepulkite kimšti karšto patiekalo. Verčiau eikite pašokti – kad išmušus vidurnakčiui jūsų skrandyje būtų vietos taurei šventinio šampano. | 
