 PARENGĖ SANDRA MIŠKINIENĖ
Skausmai širdies plote, arba kardialgija, gali būti daugybės ligų simptomas. Dažnai jos net nebūna susijusios su kokia nors širdies patologija. Užtat gali būti susijusios su persivalgymu ar mūsų profesija.
„Širdies“ skausmus gali sukelti virškinamojo trakto organai, kaulai ir širdies plote esančios nervų galūnės. Taigi, išskyrus stenokardiją ir miokardo infarktą, kardialgija nėra labai pavojingas simptomas. Širdis ar vis dėlto ne?
Tačiau kaip tiksliai žinoti, kad jaudintis neverta, arba, atvirkščiai, – reikia skubiai kreiptis į gydytoją, jei į širdį įsimetė dieglys arba ją tarsi kas į kumštį suspaudė? Tokiose situacijose neretai sutrinka ne tik pats ligonis, bet – kam slėpti? – ir daugelis pradedančiųjų gydytojų. Juk širdis – nepaprastai svarbus organas, būtinas ypatingos priežiūros. Bet, kaip minėta, painus: skirtingose situacijose širdį gali skaudėti skirtingai.
Labiausiai paplitę širdies skausmai – stenokardiniai. Ir jie reikalauja kuo skubiausios kardiologo konsultacijos bei gydymo.
Stenokardijai būdingi skausmai širdies plote atsiranda, kai, ypač pavargus, širdies vainikinės kraujagyslės neįstengia aprūpinti širdies raumens krauju. Ligonis jaučia spaudžiantį skausmą ties krūtinkauliu, jį kankina nerimas, mirties baimė, pasunkėja kvėpavimas (gali net prasidėti dusulys), prakaituojama, galima net vemti.
Tačiau faktas, kad nemalonūs pojūčiai širdies plote, kuriuos dažnas pacientas palaiko stenokardija, yra ne išeminės kilmės – t. y. širdis su jais nebūna niekaip susijusi.
„Žaibiški“ diegliai
Kaip nors pažeisti tarpšonkauliniai nervai savo nepasitenkinimą išreiškia visą krūtinės ląstą juosiančiu skausmu. Tokią būklę dažnai išprovokuoja krūtinės srities stuburo ligos (spondilitas, augliai ir jų metastazės stubure, osteochondrozė), juostinė pūslelinė (Herpes zoster), uždegiminiai procesai raumenyse persišaldžius bei panašūs negalavimai.
Šiuos skausmus – veriančius ir trumpalaikius – dažnas pacientas apibūdina kaip „žaibiškus“ širdies dieglius. Tačiau juos sukelia ne širdis, o užspaustos nervų šaknelės – taip nutinka sergant kaklo slankstelių osteochondroze arba esant tarpslankstelinio disko išvaržai. Dėl to skausmas nebūna nuolatinis ir paprastai susijęs su tam tikra kūno padėtimi, kairiosios rankos, galvos judesiais. Toks skausmas nesustiprėja nuo fizinių krūvių, tačiau gali suteikti daug nemalonių pojūčių miegant dėl nepatogios galvos ar rankų pozicijos.
Persivalgymas irgi skausmingas
Kaip bebūtų keista, antsvoris ir nutukimas yra dažna skausmų krūtinėje priežastis. Mat riebalų sankaupos apatinėje pilvo dalyje pastumia diafragmą aukščiau nei ji turėtų būti, ir dėl to išsitempia stemplė. Taigi skausmai paprastai prasideda pavalgius – ir ypač jeigu iškart po pietų nusprendžiate prigulti. Tokių skausmų intensyvumas varijuoja nuo vos juntamų iki sunkiai pakeliamų. Tačiau ir vieni, ir kiti susilpnėja arba apskritai nuslopsta vos tik pakeičiate poziciją iš horizontalios į vertikalią arba imate vaikščioti.
Kadangi stambūs žmonės neretai serga išemine širdies liga, jiems taip pat dažnai diagnozuojama stenokardija kaip ir virškinamojo trakto sutrikimų sukelta kardialgija, taigi pajutus įtartinus skausmus širdies plote nederėtų rizikuoti – verčiau kreiptis į gydytoją. Arba dar geriau – į du specialistus: kardiologą ir gastroenterologą. Teks paplušėti atsikratant antsvorio, tačiau šiais laikais tokie skausmai yra išgydomi.
Skausmas, dusulys, kosulys
Širdies skausmai taip pat yra vienas simptomų, remiantis kuriais diagnozuojama plaučių patologija. Tokiais atvejais skausmus dar lydi dusulys, kosulys, silpnumas, intoksikacijos požymiai – pavyzdžiui, itin greitas nuovargis, galvos skausmas, apetito netekimas, šaltkrėtis, karščiavimas, padažnėjęs pulsas.
Stiprus skausmas, panašus į stenokardijos priepuolį, juntamas plaučių infarkto atveju. Maudimas širdies plote – sergant plaučių uždegimu arba šlapiuoju pleuritu, diegliai – sergant sausuoju pleuritu. Na, o karščio antplūdžiai, nemiga ir širdies skausmai – tai jau klimakso požymiai.
Vienas iš negalavimų, pažeidžiančių širdies raumenį, yra endokrininė disfunkcija. Tokiu atveju, be kardialgijos, pasireiškia ir kai kurie kiti sutrikusios širdies veiklos simptomai: padažnėjęs širdies ritmas arba permušimai, pakitimai kardiogramoje. Tuomet jau derėtų kalbėti nebe apie kardialgiją, o kardiopatiją (miokardiopatiją).
O štai širdies skausmų ir apskritai jos veiklos sutrikimo kilmė esant sutrikusiai hormonų veiklai vis dar nėra iki galo ištirta. Laimė, tokios būklės yra palyginti lengvai išgydomos.
Nepagrįstas nerimas, kurį lydi širdies skausmai, ypač būdingi moterims klimakteriniu periodu – jie pasireiškia vegetatyvinių sutrikimų fone. Blogiausia, kad kardialgijos gali kankinti pacientę keletą metų iki menstruacijų pabaigos, kiek rečiau – praėjus keleriems metams nuo klimakterinio periodo pradžios.
Labai daug moterų jaučia sunkumą, gniaužimą už krūtinkaulio, o neretai ir veriantį, deginantį, aštrų skausmą kairėje krūtinės pusėje – kaip tik ten, kur yra širdis. Skausmas gali būti trumpalaikis, gali būti ir ilgalaikis (tęstis valandas, savaites, mėnesius). Kartais jis užklumpa naktį, imituodamas ramybės stenokardiją.
Būna, jog prie skausmo dar prisideda ir dusulys. Tuomet kardialgija tampa praktiškai neatskiriama nuo stenokardijos. Skirtumas tik tas, kad nuo tokio skausmo nitratai niekuo nepadeda – tik sukelia žvėriškus galvos skausmus.
Vis dėlto atskirti klimakterinę kardiopatiją nuo stenokardijos įmanoma: kardialgiją paprastai lydi karščio „bangos“, prakaitavimas, pašiurpusi oda. Moterys pastebi, jog tampa emociškai nestabilios ir dirglios.
Jei pastebėjote, kad jūsų širdies skausmų simptomatika atitinka kuriuos nors iš išvardytų požymių, nebandykite jų atsikratyti savo jėgomis. Niekada nepamirškite, jog už kardialgijos kaukės gali slėptis ir pats tikriausias infarktas. Bet kuriuo atveju geriausia yra kreiptis į gydytoją kvalifikuotos pagalbos. | 
