 PARENGĖ SANDRA MIŠKINIENĖ
Dėl polinozės, arba alergijos žiedadulkėms, šiais laikais kenčia daugybė žmonių. Tad kai mes su džiaugsmu sveikiname vis labiau pražystančią gamtą, jiems prasideda užgultos nosies, čiaudulio ir ašarojančių akių sezonas.
Kad alergijos simptomai palengvėtų, nebūtina ryti tabletes ir perkrauti organizmą chemija. Yra ir kitų būdų pažaboti šį labai nemalonų negalavimą.
Gražu, net spaudžia ašarą
Polinozė, arba vadinamoji šienligė, kaip jau minėta, yra alerginė liga, kurią sukelia neadekvati imuninės sistemos reakcija į įvairių augalų žiedadulkes. Ji pasireiškia sezoniniu alerginiu rinitu, konjunktyvitu, tačiau sunkiausiais atvejais gali išsivystyti ir bronchų astma.
Paprastai ligos simptomai kartojasi kiekvienais metais tuo pačiu metu – gamtai pasipuošus pirmaisiais žiedais. Susirgusiuosius vargina kutenimas nosyje arba deginimas, sudirgimas, taip pat dažnas čiaudulys, nesustabdomas tekėjimas iš nosies ir užgulimas, trukdantis kvėpuoti. Bet tai dar ne viskas: niežti ir ašaroja akys, vokai parausta, ištinsta – atrodo, tarsi į akis būtų priberta smėlio.
Oda taip pat reaguoja į alergenus – gali net atsirasti dilgėlinė.
Tačiau viena sunkiausių klinikinių polinozės apraiškų yra bronchinė astma, lydima kosulio, karkimo, sunkumo krūtinėje ir sunkaus kvėpavimo.
Komplikacijos
Visa laimė, kad astma išsivysto ne visiems žiedadulkėms jautriems alergikams.
Blogiau tai, kad augalo žiedadulkes ir jo lapus, stiebus bei vaisius – t. y. visa tai, kas naudojama maistui, – vienija antigeninis bendrumas, gali atsirasti ir alerginė reakcija į maistą.
Statistika rodo, kad alergija maistui diagnozuojama 9 iš 10 polinoze sergančių pacientų. Jeigu kasmet prieš sezono pradžią nebus pradėtas gydymo nuo polinozės kursas, kiekvienais metais ligos eiga bus vis sunkesnė.
Viena labiausiai pastaraisiais metais paplitusių polinozės gydymo metodikų yra specifinė imunoterapija. Jos principas toks: į paciento organizmą suleidžiama vakcinos, pagamintos iš ligą sukeliančių augalų žiedadulkių, ir jos koncentracija pamažu didinama. Rezultatas – organizmas „pripranta“ prie žiedadulkių ir liaujasi į jas reaguoti.
Toks gydymas taikomas esant visų ligos stadijų remisijos fazei. Kursas atliekamas kasmet (3–5 metus) ne sezono metu.
Kas 10 metų – padvigubėjimas
Tokia negailestinga yra statistika: kiekvieną pastarąjį dešimtmetį alergikų skaičius pasaulyje padvigubėja. Kodėl vis daugiau žmonių nebetoleruoja žiedadulkių ir paprastų kambarinių dulkių? Kodėl vis daugiau jų suserga atopiniu dermatitu, bronchine astma ir panašiomis ligomis? Be to, alergologai ir klinikiniai imunologai pabrėžia, kad daugybė alergikų gyvena nežinodami tikslios savo diagnozės, nes simptomus palaiko peršalimu ar panašia liga.
Kuo geriau gyvename...
...tuo prastesnis mūsų imunitetas. Tai mokslo įrodytas liūdnas faktas. Tačiau tokiam masiniam alergijų plitimui įtaką daro daugybė priežasčių:
– genetinis polinkis: jeigu motina ar tėvas yra kam nors alergiškas, labai didelė tikimybė, kad ir jų vaikai gims alergiški;
– alergenų poveikis (pradedant maistu ir baigiant cheminėmis medžiagomis);
– vėlyva motinystė: vyresniame amžiuje gimdančios moterys rizikuoja, kad jų mažylio imunitetas bus silpnas, o tai puikiausios sąlygos alergijai „prilipti“;
– stresas;
– aplinkos užterštumas (padidėjusi išmetamųjų dujų koncentracija ore paverčia palyginti nekaltas žiedadulkes galingu alergenu);
– aukštesnis socialinis ir ekonominis statusas, arba, paprasčiau tariant, kuo geriau imame gyventi, tuo labiau silpsta mūsų imunitetas. Net ir faktas, kad dabartinės šeimos nebėra tokios gausios, lemia, kad vienturtės dievinamos mūsų atžalos dažniau serga. Taip yra dėl to, kad vaiko imuniteto niekas nestimuliuoja – jis nesikeičia mikrobais su kitais vaikais.
Kiekvienam sava alergija
Pastaraisiais metais vis labiau plinta alergija maistui. Ir paprastai produktams, prie kurių mūsų organizmas nėra pratęs.
Egzotinių vaisių, prieskonių gausa, svetimų vandenų žuvys ir nežinia iš kur atvežta mėsa – bet kas gali tapti alergijos katalizatoriumi. Gal ne artimiausiu metu ir ne mums, bet mūsų vaikams.
Pavyzdžiui, anksčiau sojos pienas buvo rekomenduojamas kaip pakaitas laktozės netoleruojantiems vaikams. Todėl dabar kai kuriose Europos šalyse jau auga karta žmonių, alergiškų bet kokiems sojos produktams bei priedams: kadaise buvusi hipoalergine, soja ilgainiui tapo alergenu.
Jungtinėse Amerikos Valstijose – savos bėdos. Didžioji 40 milijonų amerikiečių dalis nebepakenčia net žemės riešutų kvapo, nes prieš kelis dešimtmečius visa šalis masiškai valgė riešutų sviestą. Dabar Amerikoje lėktuvuose keleiviams net draudžiama atidarinėti žemės riešutų pakuotes, nes galbūt netoliese sėdinčiam alergiškam žmogui jų kvapas gali sukelti bronchinės astmos priepuolį.
Pranašingi simptomai
Alergija yra bene dažniausiai painiojama su kitomis ligomis – pavyzdžiui, ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis. Niekas nežino, kiek tiksliai žmonių ilgai ir bergždžiai gydosi slogą nė neįtardami, jog ji – alerginė.
Kad žinotumėte, jog jau būtina skubėti pas gydytoją alergologą, turėtumėte atkreipti dėmesį į tokius simptomus, atsirandančius pavasarį arba paragavus kokio nors produkto:
• užgulta nosis;
• konjunktyvitas;
• galvos skausmai;
• pasunkėjęs kvėpavimas;
• peršinti gerklė;
• odos dilgėlinė.
Visi šie simptomai gali būti būdingi ir kvėpavimo takų infekcijai, tačiau jei nepavyksta įveikti jų įprastiniais vaistais nuo peršalimo, metas apsilankyti pas alergologą. | 
