 PARENGĖ SERGEJUS STONKUS
Ar pastebėjote, kad pasibaigus atostogoms beveik visada iš kažkur išnyra sveikatos problemų – tarp jų ir depresija? Šis reiškinys, anot specialistų, net rimtesnis už aklimatizacijos sunkumus.
Tokie poatostoginiai negalavimai atsiranda daugiausia dėl pasikeitusios dienotvarkės. Prisiminkite, kaip leidote laiką atostogaudami.
Šokas nuo kasdienybės
Pirmiausia, turbūt nereikia nė abejoti, išsimiegojote iki valios. Paskui niekur neskubėdami keldavotės, užkąsdavote ir eidavote pramogauti. Valgėte tada, kai praalkdavote. Linksmindavotės iki paryčių. Trumpai tariant, gyvenote pagal jums optimaliai patogų režimą neprievartaudami savo organizmo. Būtent dėl to, kai po poros savaičių panašaus gyvenimo, pagaliau sureguliavę – taip, taip, sureguliavę, o ne išderinę! – savo bioritmus, grįžtate prie įprasto darbinio režimo, organizmas išgyvena kuo tikriausią šoką. Tik pagalvokite: kėlimasis 7 valandą ryto, fiksuotas pietų laikas ir gamybiniai pasitarimai kaip tik tuo metu, kai jūsų organizmas įprato dar vartytis pataluose ir snausti... Tokiomis sąlygomis bet kas pasijustų ligonis!
Bet ką daryti, kad grįžimas į darbą nebūtų toks skausmingas?
Darbas – ne vilkas...
Blogiausia, kad labai nedaug kas gali sau leisti ir po atostogų gyventi atostogų grafiku. Vis dėlto įmanoma šiek tiek sušvelninti poatostoginio sindromo sukeliamą šoką.
Pirmiausia būtina pasirūpinti, kad pradėję dirbti ir toliau per parą išmiegotumėte tiek pat valandų, kiek per atostogas. Sutelkite visą valią ir eikite gulti valandą pusantros anksčiau. Kad būtų lengviau užmigti, išsimaudykite po šiltu dušu arba vonioje su levandų ekstraktu.
Įprastiams rytiniams rūpesčiams – dušui, pusryčiams, makiažui arba skutimuisi – taip pat skirkite šiek tiek daugiau laiko. Leiskite sau į darbą skubėti iš lėto.
Atėję į darbą nepasinerkite stačia galva į reikalus. Iš pradžių išsivirkite puodelį arbatos ar kavos, pasėdėkite prie darbo stalo, sutelkite mintis. Išnaudokite visą jums įstatymo užtikrinamą pietų pertrauką: užkandžiaukite neskubėdami, pabendraukite su kolegomis.
Vakarais taip pat neužsibūkite darbovietėje – išeikite iš karto pasibaigus darbo valandoms.
Gulime ir valgome
Dar vienas svarbus sklandaus sugrįžimo iš atostogų į darbą garantas – maistas. Labai tikėtina, kad atostogaudami valgėte viską, ko tik širdis užsigeisdavo. Galbūt net priaugote kilogramą kitą svorio. Taigi natūralu, kad, grįžus „į normalų gyvenimą“, gali šauti į galvą mintis tučtuojau imtis laikytis kokios nors dietos. Nereikia! Bent jau pirmąsias porą savaičių negali būti nė kalbos apie kokias nors dietas ar savęs apribojimą. Atsisakyti vertėtų nebent alkoholio, o visa kita valgykite ir gerkite į valias. Tai padės ne tik įveikti beužplūstančią depresiją, bet ir suteiks jūsų virškinimo sistemai galimybę sklandžiai pereiti prie kitokio mitybos režimo ir raciono.
Beje, yra produktų ir patiekalų, kurie gali padėti palaikyti energiją visą dieną ir išvengti nuotaikų svyravimų. Pirmosios šiame sąraše – tirštos grybų ir daržovių sriubos. Taip pat tiks patiekalai iš troškinto faršo (pavyzdžiui, kotletai su padažu) ir bet kokie makaronai. Desertui geriausia rinktis įvairiausius suflė bei želę – patiekalus, kurių nereikia kramtyti.
O štai riebių šašlykų, šaltibarščių, tortų geriau laikinai atsisakyti – šie patiekalai agresyviai veikia virškinamąjį traktą.
Ir iš kur tie nervai?
Reikia pripažinti, kad grįžimo iš atostogų į „gyvenimą“ procese labai daug kas priklauso nuo to, kur jūs atostogavote.
Kuo mažiau klimato zonų ir laiko juostų jums teko kirsti, tuo paprastesnė ir greitesnė bus adaptacija. Ekspertai klimatologai tvirtina, kad mūsų platumų gyventojams daugiausia laiko atsigauti reikia po kelionių į Pietryčių Aziją, Šiaurės ir Pietų Ameriką, taip pat Centrinę Afriką. O štai Australija, Pietų Afrika, kruizai jūroje kažkodėl nelabai veikia mūsų bioritmus.
Vis dėlto, jeigu grįžote iš tolimų kraštų ir žinote, jog po kelių dienų teks grįžti į darbą, būtinai pirmąją parą skirkite miegui. Tą vienbalsiai rekomenduoja viso pasaulio gydytojai. Jei būtina, galima net išgerti silpno poveikio migdomųjų (geriausia iš žolelių) – jie užtikrins gilų miegą iki pat nubudimo. Kito recepto vidinei pusiausvyrai po tolimų kelionių susigrąžinti, deja, nėra.
Kurortiniai siurprizai
Dažnai atostogauti važiuojame ne tik pailsėti, bet ir pastiprinti sveikatą. Kaip sakoma, saulė, grynas oras ir vanduo – geriausi vaistai nuo visų ligų. Ir tai tiesa, bet... ne visai.
Daugiau nei pusės žmonių imuninė sistema į pasikeitusį klimatą (taip pat ir į oro bei vandens sudėtį) sureaguoja gana prastai. Imunitetas susilpnėja, tad padidėja lėtinių ligų paūmėjimo rizika. Pačios jautriausios vietos, tokiu atveju nukenčiančios pirmiausia, yra nosis ir gerklė, šlapimtakis, skrandis. Neretai praėjus kelioms dienoms po atostogų šiltuose kraštuose pabaigos užpuola angina, gastrito priepuolis ar koks dermatitas. Ir tikrai ne dėl to, kad gėrėte daug šalto mineralinio vandens, gyvenote kambaryje su kondicionieriumi ar valgėte egzotišką maistą – tiesiog sustreikavo jūsų imuninė sistema.
Ar įmanoma nuslopinti tokį maištą? Visiškai – ne, tačiau sušvelninti smūgį galima. Tam reikia dar likus porai savaičių iki kelionės pradėti vartoti gerus multivitaminus – pageidautina su prebiotikais. Nepamirškite gerti vitaminų ir išvykę, o kursą baikite ne anksčiau kaip savaitę po sugrįžimo.
Stimuliuoti imunitetą taip pat galima valgant šviežius rauginto pieno produktus, tamsiai žalias daržoves ir vaisius bei daug maistinių skaidulų turinčius vaisius, tokius kaip kriaušės ar persikai.
Ramybės, tik ramybės!
Kad ir kaip būtumėte praleidę atostogas – tysodami paplūdimyje, kopdami į kalnus ar kratydamiesi autobusu po Europą, grįžę į namus palepinkite save vieninteliu dalyku – bent keliomis dienomis ramybės. 7–8 dienoms atidėkite daržų ravėjimą, treniruotes, diskotekas, generalinį namų tvarkymą, remontą ir bet kokią kitą fizinę veiklą. Tiesiog gulėkite ir ilsėkitės. Toks poilsio po poilsio laikotarpis būtinas tam, kad jūsų organizmo – ir pirmiausia smegenų – ląstelės atsigautų. O tai įmanoma tik esant visiškos ramybės būsenos. |
