 PARENGĖ SERGEJUS STONKUS
Psichologai tvirtina, kad paskutinės savaitės prieš ilgai lauktas atostogas – maksimalaus streso laikas. Ar verta stebėtis, kad kyla sveikatos problemų?
Kai atostogų metas niekaip neateina ir neateina, pirmoji į užsitęsusį stresą sureaguoja endokrininė, t. y. hormonų, sistema, tiesiogiai priklausoma nuo mūsų psichologinės būklės.
Dėl visko kalti hormonai
Susikaupusios neigiamos emocijos suaktyvina žmogaus organizme pagrindinių streso hormonų – „agresyviojo“ adrenalino ir „ašaringojo“ acetilcholino – išsiskyrimą.
Vieno ar kito hormono išsiskyrimo intensyvumas priklauso nuo žmogaus asmenybės tipo, tačiau bet kuriuo atveju tai sukelia dviejų tipų organizmo reakciją į užsitęsusį stresą.
Simpato–adrenalinė reakcija. Žmogus negali atsipalaiduoti, nuolat jaučia didžiulę įtampą. Vaizdžiai tariant, tebemojuoja kumščiais muštynėms seniai pasibaigus.
Tokia reakcija paprastai būdinga cholerikams ir sangvinikams. Šios būklės negydant, pasekmės gali pasireikšti širdies permušimu, „šokinėjančiu“ kraujospūdžiu, skrandžio ir kasos veiklos sutrikimais.
Gastroenterologai teigia, kad lėtinio streso būklės kasa, sutrikus tulžies išsiskyrimui ir dėl to padidėjus skrandžio rūgštingumui, ima... virškinti pati save.
Acetilcholinė reakcija panaši į trumpalaikę „mirtį“: žmogus visiškai netenka jėgų, jį kamuoja liūdesys, nenoras ką nors daryti ar bendrauti. Į tokią būklę ypač linkę melancholikai. Kiek rečiau – flegmatikai (nes stresas apskritai labai retai sudirgina jų nervų sistemą).
Jeigu nedelsiant neleisite organizmui atsipūsti, pasekmės gali būti daugiau nei liūdnos ir pasireikšti astmine būkle, neurotiniu sutrikimu, gastritu (su sumažėjusiu skrandžio rūgštingumu), vegetatyvinės kraujagyslių distonijos priepuoliu.
Sloga... dėl nervų
Šiltuoju metų laiku, atrodo, visos peršalimo ligos ir slogos turėtų pasimiršti. Tad kodėl jaučiatės taip, tarsi netrukus susirgsite?
Todėl, kad organizmo apsauginiai mechanizmai labai jautriai reaguoja į stresą. Užleidus neurozes, išsivysto pati tikriausia avitaminozė: staiga sumažėja vitamino C, visų B grupės vitaminų bei folio rūgšties. Be to, organizmas prasčiau pasisavina visas naudingąsias medžiagas. Tad nenuostabu, kad žmogus būna nuolat išblyškęs ir jaučia silpnumą.
Kai „priešsloginė“ būsena tampa lėtine, tai dažniausiai būna ženklas, kad jūsų nervai baigia išsekti. Ši bėda tyko visų, kurie siekia suspėti pernelyg daug visko padaryti ir neleidžia smegenims atsipūsti. Kartais organizmas tarsi pats prašosi lovos režimo vien tam, kad pailsėtų. Todėl ir paguldo jus į lovą su netikra sloga, taip apsaugodamas nuo persitempimo – nervinio išsekimo.
Darbas laužo nugarą?!
Dar Hipokratas sakė, kad stuburas yra žmogaus gyvybinis kamienas. Avicena jį vadino stiebu, ant kurio, kaip lapai ant medžio, laikosi visi organai.
Bėdos dėl nugaros dažnokai persekioja žmones, sunkią akimirką likusius be paramos ir palaikymo. Ne šiaip sau sakoma: sulinko po vargų našta.
Psichosomatiniai nugaros skausmai atsiranda, kai žmogus ima jausti tempiantis nepakeliamą naštą, kuri vis sunkėja. Nulinkę pečiai – vienas labiausiai paplitusių išorinių apatijos ir depresijos išraiškų.
Galite išbandyti vieną paprastą, bet visai veiksmingą pratimą: iš pradžių lėtai nuleiskite galvą ant krūtinės ir „suskleiskite“ pečius, o paskui išdidžiai pakelkite galvą ir kiek galėdami labiau ištiesinkite pečius. Tai puikiai padeda pajusti jėgų antplūdį, pakelia nuotaiką.
Psichosomatikoje laikysena apskritai yra labai svarbi. Ji – išorinė mūsų savigarbos apsauga, pasipriešinimo gyvenimiškiems sunkumams rodiklis.
Taigi aukščiau galvą ir tiesiau nugarą – juk greitai atostogos! | 
