Termometro stulpeliui nukritus gerokai žemiau nulio, Panevėžio medikams dar neteko gydyti sušalusiųjų, tačiau į ligoninę pateko net penki gatvėje traumas patyrę žmonės. Dabar laukiama kitos šalčių pasekmės – šiltesnės nakvynės ieškančių benamių
Spūstelėjęs šaltukas, kaip visada, užklupo mus nepasiruošusius. Laimė, miesto gydytojams iki vakar dienos dar nebuvo tekę gelbėti sušalusių žmonių. Benamiai taip pat neplūstelėjo ieškoti šiltos lovos Panevėžio socialinės paramos centro Nakvynės namuose – bent jau kol kas.
Priglaustų nedaug
Spūstelėjęs šaltukas, kaip visada, užklupo mus nepasiruošusius. Laimė, miesto gydytojams iki vakar dienos dar nebuvo tekę gelbėti sušalusių žmonių. Benamiai taip pat neplūstelėjo ieškoti šiltos lovos Panevėžio socialinės paramos centro Nakvynės namuose – bent jau kol kas.
Vakar pakalbintas Socialinės paramos centro direktoriaus pavaduotojas Sergejus Čechovas aiškino, kad dar nė vienas benamis atšalus orams dėl laikinos nakvynės nesikreipė. „Dar šiandien nebuvo norinčiųjų apsinakvoti per šalčius, – sakė S.Čechovas. – Nakvynės namuose gyvena taip vadinamieji nuolatiniai gyventojai, kuriems gyvenamoji vieta suteikta pusmečiui. Tačiau jeigu atsirastų nelaimėlių, kurie nenorėtų sušalti, priimtume.“
Pasak S.Čechovo, priimti į Nakvynės namus daug benamių negalėtų.
„Gal ir užtektų vietos dešimčiai žmonių, – skaičiavo vietas jis. – Daugiau tai tikrai ne. Tačiau vargu ar daugiau jų bus. Tie, kurie atrado laikinas vietas gyventi, nelabai ir kreipiasi į mus ieškodami vietos pernakvoti. Net ir per pačius didžiuosius šalčius nebūna antplūdžio kaip kituose miestuose. Žinoma, kreipiasi vienas kitas, bet nėra buvę taip, kad mūsų įstaiga būtų perpildyta ir nebūtų vietos net kur paguldyti žmonių.“
S.Čechovas teigė, kad sušalusių benamių patys nevažiuotų atsivežti. Tačiau tvirtino, kad, jeigu juos atvežtų policija, atrastų vietos apnakvindinti ir netgi sudarytų sąlygas nusiprausti.
Gydo paslydusiuosius
Šiauliečiams medikams pirmadienį jau teko gelbėti net du sušalusius žmones. Vieno jų, atrasto statybvietėje, atgaivinti nepavyko, o kitas reanimuotas – gyvens.
Į Panevėžio apskrities ligoninės Priėmimo skyrių vakar ir užvakar nebuvo atvežtas nė vienas gatvėje sušalęs panevėžietis. Tačiau Traumatologijos skyriaus traumatologas Robertas Lapka „Panevėžio balsui“ sakė, jog paguldyti penki žmonės susitraumavo parkritę ant slidžios kelio dangos.
„Trys iš jų atvežti iš Kupiškio rajono, o du panevėžiečiai. Panevėžyje dar nėra taip slidu, bet žiemą žmonėms išvengti tokių traumų nepavyksta. Reikia vaikščioti atsargiai“, – kalbėjo traumatologas.
Greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerė mus nuramino, kad per pastarąsias dvi dienas neteko į ligoninės Priėmimo skyrių vežti mieste sušalusių žmonių.
„Dar nejaučiame ypatingo bumo, kad reikėtų važiuoti ir gelbėti sušalusių panevėžiečių. Visi lyg šiol užregistruoti iškvietimai susiję ne su atrastais sušalusiais žmonėmis, o su šiam laikotarpiui įprastomis ligomis“, – teigė telefonu atsiliepusi medikė.
Paukščiai nesušalo
Likusiems mieste žiemoti paukščiams aplinkosaugininkai dar irgi neteikė pagalbos. Nė vienas jų dar nebuvo įšalęs į ledą. Tiesa, Gamtos namų direktorė Regina Kliminskienė sakė, jog prieš kelias dienas skambino žmonės ir pranešė apie likusį žiemoti gandrą.
„Paskambino, kad po laukus vaikščioja gandras, – pasakojo ji, – bet negavome tikslesnės informacijos, kur ir kaip tai yra.“
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis valstybinis inspektorius Albertas Mikašauskas vakar dienraščiui teigė, kad jau sulaukė skambučių dėl neva į ledą įšalusių gulbių.
„Mums tokią informaciją suteikė paskambinę bendruoju pagalbos telefonu, – sakė aplinkosaugininkas. – Skambino vakar rytą ir pranešė, kad Panevėžio rajono Dubulių tvenkinyje yra įšalusios trys gulbes. Taip pat pasiekė informacija, kad paukščiai įšalę Molainių tvenkinyje bei netoli Geležių tyvuliuojančiame ežeriuke. Tačiau visos tos informacijos nepasitvirtino, nes ledas dar nėra toks storas, kad gulbės arba kiti paukščiai jau galėtų būti įšalę į jį.“
Pasak A.Mikašausko, žmonėms tik atrodo, kad ramiai tupintys ant ledo paukščiai sušalę arba įšalę į jį.
„Kadangi šalčiai tik prasidėjo, ledas nėra užklojęs visų vandens telkinių ir nerimauti nėra ko. Gulbės ir kiti paukščiai tiesiog dienomis ramiai tupi ir kaupia energiją. Nereikia jų gąsdinti be reikalo ir tuojau pat kviesti pagalbos. Aišku, labai gerai, kad žmonės rūpinasi ir perspėja mus. Žiema dar tik įsibėgėja. Bus dar visko. Reikės neišskridusius paukščius gelbėti.“
Medikai pataria pasirūpinti
Einantiems į šaltį pirmiausia būtina pasirūpinti tinkama apranga. Kadangi dažniausiai nušąla kojos ir rankos, reikia dėvėti vilnones, kumštines pirštines bei avėti didesnio dydžio batus. Tinkamiausia kepurė šaltu oru – užrišama. Taip apsaugomos ausys.
Be to, šaltu oru būtina rengtis vilnoniais drabužiais ir geriausia keliais sluoksniais.
Taip pat patariama prieš einant į šaltį sočiai pavalgyti. Žiema – netinkamas metas dietoms. Be to, dabar būtina gerti vitaminus bei kitaip stiprinti organizmo atsparumą.
Medikai jokiu būdu nepataria šildytis alkoholiu, nes išgėręs žmogus dėl išsiplėtusių kraujagyslių greičiau atiduoda šilumą, taigi greičiau ir sušąla. Be to, jo pojūčiai yra atbukę, todėl jis nejaučia dėl šalčio atsiradusio skausmo, įspėjančio apie tai, kad tą kūno vietą reikia kuo skubiau šildyti.
Norintiems nenušalti veido patariama saugotis skersvėjo bei žvarbaus vėjo. Šąlanti oda iš pradžių pabąla, vėliau pamėlynuoja, pradeda skaudėti. Saugantis nušalimo, veidą reikėtų pasitepti riebiu maitinamuoju kremu (jokiu būdu ne drėkinamuoju, nes tokio kremo sudėtyje yra vandens).
Medikai įspėja, kad itin atidžiai reikia prižiūrėti šaltyje žaidžiančius vaikus. Jie patys nejunta, kad jų veidas ar rankos byloja apie pirmuosius nušalimo požymius. Taip pat šaltis pavojingas pagyvenusiems žmonėms. Jeigu jie susižeistų ir greitai nesulauktų pagalbos, sušaltų greičiau už jaunesnius žmones. Tai susiję su medžiagų apytakos, kraujagyslių pokyčiais jų organizme.
Daug greičiau nušąla sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, vartojantieji kai kuriuos vaistus, išsekę arba pavargę žmonės.
Daugelyje rekomendacijų, kaip atsikratyti antsvorio ar palieknėti, beveik neišvengiamai randama eilutė: „Nevalgykite po 18 valandos!“ Bet kodėl?! Ir kas pirmasis šią taisyklę sugalvojo?
Kardiologai primena: tvyrant karščiams širdies kraujagyslių ligos paūmėja gerokai dažniau. Kodėl mūsų organizmas taip audringai reaguoja į kylantį termometro gyvsidabrio stulpelį?
Maisto papildų naudojimo būtinybė ir tikslingumas – ypač vaikams – yra vienas aktualiausių šiuolaikinės medicinos klausimų. Deja, rasti atsakymą į jį nėra labai lengva.
Kaip išgelbėti nugarą, jeigu dirbate sėdimą darbą? Gydytojai vertebrologai ir neurochirurgai sako, kad ne mažiau svarbu už „kaip“ yra „kada“ – jei kamuoja įtartini simptomai, delsti pavojinga.
Žmonės nuo neatmenamų laikų valgo kiaušinius – paukščių, vėžlių, roplių... Bet pirmenybė, žinoma, teikiama vištų kiaušiniams. Tik štai bėda: medikai kiaušinius paskelbė kone pagrindiniu cholesterolio šaltiniu.
Psichologai tvirtina, kad paskutinės savaitės prieš ilgai lauktas atostogas – maksimalaus streso laikas. Ar verta stebėtis, kad kyla sveikatos problemų?
Žmonėms vis dar atrodo, kad intensyvus įdegis – tai patrauklumo ir geros sveikatos simbolis. Šiltuoju metų sezonu verta žinoti, kaip saugotis nuo saulės.
Kad ir kaip mylime savo augintinį, valgyti su juo iš vienos lėkštės nederėtų. Jau vien todėl, kad galite užsikrėsti daugybe ligų. Tad kokiomis ligomis mus gali „apdovanoti“
naminiai augintiniai?
Dėl polinozės, arba alergijos žiedadulkėms, šiais laikais kenčia daugybė žmonių. Tad kai mes su džiaugsmu sveikiname vis labiau pražystančią gamtą, jiems prasideda užgultos nosies, čiaudulio ir ašarojančių akių sezonas.