MIESTASLIETUVAPASAULISVERSLASKRIMINALAITEMASPORTASSVEIKATAĮVAIRENYBėS
2012 m. vasario 04 d., šeštadienis

Sveikata

Šaltis irgi renkasi aukas

Rašyti komentarą

Raimonda MIKUČIONYTĖ

Termometro stulpeliui nukritus gerokai žemiau nulio, Panevėžio medikams dar neteko gydyti sušalusiųjų, tačiau į ligoninę pateko net penki gatvėje traumas patyrę žmonės. Dabar laukiama kitos šalčių pasekmės – šiltesnės nakvynės ieškančių benamių

Spūstelėjęs šaltukas, kaip visada, užklupo mus nepasiruošusius. Laimė, miesto gydytojams iki vakar dienos dar nebuvo tekę gelbėti sušalusių žmonių. Benamiai taip pat neplūstelėjo ieškoti šiltos lovos Panevėžio socialinės paramos centro Nakvynės namuose – bent jau kol kas.

Priglaustų nedaug
 

Spūstelėjęs šaltukas, kaip visada, užklupo mus nepasiruošusius. Laimė, miesto gydytojams iki vakar dienos dar nebuvo tekę gelbėti sušalusių žmonių. Benamiai taip pat neplūstelėjo ieškoti šiltos lovos Panevėžio socialinės paramos centro Nakvynės namuose – bent jau kol kas.

Vakar pakalbintas Socialinės paramos centro direktoriaus pavaduotojas Sergejus Čechovas aiškino, kad dar nė vienas benamis atšalus orams dėl laikinos nakvynės nesikreipė. „Dar šiandien nebuvo norinčiųjų apsinakvoti per šalčius, – sakė S.Čechovas. – Nakvynės namuose gyvena taip vadinamieji nuolatiniai gyventojai, kuriems gyvenamoji vieta suteikta pusmečiui. Tačiau jeigu atsirastų nelaimėlių, kurie nenorėtų sušalti, priimtume.“

Pasak S.Čechovo, priimti į Nakvynės namus daug benamių negalėtų.

„Gal ir užtektų vietos dešimčiai žmonių, – skaičiavo vietas jis. – Daugiau tai tikrai ne. Tačiau vargu ar daugiau jų bus. Tie, kurie atrado laikinas vietas gyventi, nelabai ir kreipiasi į mus ieškodami vietos pernakvoti. Net ir per pačius didžiuosius šalčius nebūna antplūdžio kaip kituose miestuose. Žinoma, kreipiasi vienas kitas, bet nėra buvę taip, kad mūsų įstaiga būtų perpildyta ir nebūtų vietos net kur paguldyti žmonių.“

S.Čechovas teigė, kad sušalusių benamių patys nevažiuotų atsivežti. Tačiau tvirtino, kad, jeigu juos atvežtų policija, atrastų vietos apnakvindinti ir netgi sudarytų sąlygas nusiprausti.  

 
Gydo paslydusiuosius
 

Šiauliečiams medikams pirmadienį jau teko gelbėti net du sušalusius žmones. Vieno jų, atrasto statybvietėje, atgaivinti nepavyko, o kitas reanimuotas – gyvens.

Į Panevėžio apskrities ligoninės Priėmimo skyrių vakar ir užvakar nebuvo atvežtas nė vienas gatvėje sušalęs panevėžietis. Tačiau Traumatologijos skyriaus traumatologas Robertas Lapka „Panevėžio balsui“ sakė, jog paguldyti penki žmonės susitraumavo parkritę ant slidžios kelio dangos.

„Trys iš jų atvežti iš Kupiškio rajono, o du panevėžiečiai. Panevėžyje dar nėra taip slidu, bet žiemą žmonėms išvengti tokių traumų nepavyksta. Reikia vaikščioti atsargiai“, – kalbėjo traumatologas.

Greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerė mus nuramino, kad per pastarąsias dvi dienas neteko į ligoninės Priėmimo skyrių vežti mieste sušalusių žmonių.

„Dar nejaučiame ypatingo bumo, kad reikėtų važiuoti ir gelbėti sušalusių panevėžiečių. Visi lyg šiol užregistruoti iškvietimai susiję ne su atrastais sušalusiais žmonėmis, o su šiam laikotarpiui įprastomis ligomis“, – teigė telefonu atsiliepusi medikė.

 
Paukščiai nesušalo
 

Likusiems mieste žiemoti paukščiams aplinkosaugininkai dar irgi neteikė pagalbos. Nė vienas jų dar nebuvo įšalęs į ledą. Tiesa, Gamtos namų direktorė Regina Kliminskienė sakė, jog prieš kelias dienas skambino žmonės ir pranešė apie likusį žiemoti gandrą.

„Paskambino, kad po laukus vaikščioja gandras, – pasakojo ji, – bet negavome tikslesnės informacijos, kur ir kaip tai yra.“

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis valstybinis inspektorius Albertas Mikašauskas vakar dienraščiui teigė, kad jau sulaukė skambučių dėl neva į ledą įšalusių gulbių.

„Mums tokią informaciją suteikė paskambinę bendruoju pagalbos telefonu, – sakė aplinkosaugininkas. – Skambino vakar rytą ir pranešė, kad Panevėžio rajono Dubulių tvenkinyje yra įšalusios trys gulbes. Taip pat pasiekė informacija, kad paukščiai įšalę Molainių tvenkinyje bei netoli Geležių tyvuliuojančiame ežeriuke. Tačiau visos tos informacijos nepasitvirtino, nes ledas dar nėra toks storas, kad gulbės arba kiti paukščiai jau galėtų būti įšalę į jį.“

Pasak A.Mikašausko, žmonėms tik atrodo, kad ramiai tupintys ant ledo paukščiai sušalę arba įšalę į jį.

„Kadangi šalčiai tik prasidėjo, ledas nėra užklojęs visų vandens telkinių ir nerimauti nėra ko. Gulbės ir kiti paukščiai tiesiog dienomis ramiai tupi ir kaupia energiją. Nereikia jų gąsdinti be reikalo ir tuojau pat kviesti pagalbos. Aišku, labai gerai, kad žmonės rūpinasi ir perspėja mus. Žiema dar tik įsibėgėja. Bus dar visko. Reikės neišskridusius paukščius gelbėti.“

 
 
Medikai pataria pasirūpinti

Einantiems į šaltį pirmiausia būtina pasirūpinti tinkama apranga. Kadangi dažniausiai nušąla kojos ir rankos, reikia dėvėti vilnones, kumštines pirštines bei avėti didesnio dydžio batus. Tinkamiausia kepurė šaltu oru – užrišama. Taip apsaugomos ausys.

Be to, šaltu oru būtina rengtis vilnoniais drabužiais ir geriausia keliais sluoksniais.

Taip pat patariama prieš einant į šaltį sočiai pavalgyti. Žiema – netinkamas metas dietoms. Be to, dabar būtina gerti vitaminus bei kitaip stiprinti organizmo atsparumą.

Medikai jokiu būdu nepataria šildytis alkoholiu, nes išgėręs žmogus dėl išsiplėtusių kraujagyslių greičiau atiduoda šilumą, taigi greičiau ir sušąla. Be to, jo pojūčiai yra atbukę, todėl jis nejaučia dėl šalčio atsiradusio skausmo, įspėjančio apie tai, kad tą kūno vietą reikia kuo skubiau šildyti.

Norintiems nenušalti veido patariama saugotis skersvėjo bei žvarbaus vėjo. Šąlanti oda iš pradžių pabąla, vėliau pamėlynuoja, pradeda skaudėti. Saugantis nušalimo, veidą reikėtų pasitepti riebiu maitinamuoju kremu (jokiu būdu ne drėkinamuoju, nes tokio kremo sudėtyje yra vandens).

Medikai įspėja, kad itin atidžiai reikia prižiūrėti šaltyje žaidžiančius vaikus. Jie patys nejunta, kad jų veidas ar rankos byloja apie pirmuosius nušalimo požymius. Taip pat šaltis pavojingas pagyvenusiems žmonėms. Jeigu jie susižeistų ir greitai nesulauktų pagalbos, sušaltų greičiau už jaunesnius žmones. Tai susiję su medžiagų apytakos, kraujagyslių pokyčiais jų organizme.

Daug greičiau nušąla sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, vartojantieji kai kuriuos vaistus, išsekę arba pavargę žmonės.

Komentarai

Komentuoti

 

Daugiau naujienų iš Sveikata:

  • Vaikas kosti – ką daryti?!

    Vaikas kosti – ką daryti?!

    Peržengę Naujųjų slenkstį kartu atsidūrėme prie gripo epidemijos slenksčio, ir pirmieji jį, deja, kaip visada, peržengs vaikai.

  • Gatvėje – kaip cirke

    Gatvėje – kaip cirke

    Kai miestas tampa panašus į čiuožyklą, kiekvienam pravers gimnasto įgūdžiai.

  • Depresija: liga ar prasta nuotaika?

    Depresija: liga ar prasta nuotaika?

    Žodis „depresija“ nepajudinamai įsitvirtino mūsų leksikone – kiekvienas esame bent kartą pasakę: „Atstokite nuo manęs – man depresija“, net nežinodami, ką tai iš tiesų reiškia.

  • Sveikata pagal žvaigždes

    Sveikata pagal žvaigždes

    Juodojo vandens drakono metai prasidės tik sausio 23-iąją, tad jei turite noro Naujuosius pasitikti dar ir pagal rytietišką kalendorių, jums bus įdomu sužinoti, jog šie metai – vieni iš nedaugelio, žadančių sveikatą visiems Zodiako ženklams.

  • Energija gyvenimui

    Energija gyvenimui

    Miesto gyventojui tokie simptomai, kaip chroniškas nuovargis, išsekusi išvaizda ir padidėjęs dirglumas, jau seniai laikomi norma.

  • Naujametis stalas gydytojų akimis

    Naujametis stalas gydytojų akimis

    Ką derėtų žinoti apie kelis populiariausius šventinius patiekalus ir gėrimus, norint išvengti nemalonumų dėl sveikatos.

  • Ir jokio „sniego“ plaukuose!

    Ir jokio „sniego“ plaukuose!

    Pleiskanos – labiausiai paplitusi plaukų problema žiemą.

  • Triskart per dieną – ne panacėja

    Triskart per dieną – ne panacėja

    Mokslininkai jau seniai įrodė, kad vienas ir tas pats vaistas, išgertas skirtingu paros metu, veikia skirtingai ir kartais gali ne padėti, o pakenkti

  • Plokšti padai – bėda ir kojoms, ir galvai

    Plokšti padai – bėda ir kojoms, ir galvai

    Atkartoti žmogaus pėdos sandaros dar nepavyko nė vienam pasaulio inžinieriui, tačiau, kaip visi žinome, kuo sudėtingesnis mechanizmas, tuo dažniau jis genda.

  • Apie ligą, kuri tarsi toli

    Apie ligą, kuri tarsi toli

    Tris dešimtmečius siautėjančios baisios ligos priminimas turėtų skatinti kiekvieno atsakomybę ir supratimą.

Redakcija. El.p. redakcija@panbalsas.lt, tel. 8 45 555556. Reklamos skyrius. El.p. reklama@panbalsas.lt, tel. 8 45 502022
© 2009 UAB „Panevėžio dienraštis“