 PARENGĖ SERGEJUS STONKUS
Mokslininkai jau seniai įrodė, kad vienas ir tas pats vaistas, išgertas skirtingu paros metu, veikia skirtingai ir kartais gali ne padėti, o pakenkti
Esmė tai, kad į vaistus reaguojantys organizmo receptoriai nebūna aktyvūs kiaurą parą. Anot specialistų, galima tabletes gerti triskart ir net šešis kartus per dieną, tačiau jei nepataikysime reikiamu metu, kai receptoriai pasiruošę priimti preparatą, naudos nebus visiškai jokios. Užtat nurijus tabletę reikiamą akimirką, gydomąjį poveikį turės net ir minimali vaisto dozė.
Saujomis gerti nebūtina
Norint nustatyti tinkamas vaisto vartojimo valandas, būtina atsižvelgti ir į jo veikimo laiką – t. y. per kiek minučių po patekimo į organizmą preparatas atsiduria kraujyje. Taip pat reikėtų vaistus išgerti prieš tikėtiną sveikatos pablogėjimą ar ligos priepuolį. Mat paprastai tuo metu aktyvuojasi tas organas ar organizmo sistema, kuriai tabletės yra skirtos. Ir jeigu visada laikytumėmės šių principų, sako medikai, vaistus reikėtų gerti ir rečiau, ir mažesnėmis dozėmis, o gydymas būtų veiksmingesnis, preparatų šalutinis poveikis – silpnesnis.
Nesilaikant šių taisyklių, priešingai, vaistų sukeltas efektas gali būti ir atvirkštinis. Šitai mokslininkai irgi teigia įrodę – laimė, su pelėmis. Kai gyvūnams širdininkams skirtus vaistus leisdavo dieną, šie kuo puikiausiai jausdavosi. Suleidus dozę vakare, pelės žūdavo. Suprantama, tai kraštutinis atvejis, tačiau vaizdingai iliustruojantis, kokį pavojų gali kelti ne laiku geriami vaistai.
Kada, kas ir kaip veikia
Opaligė. Sveikiems žmonėms skrandžio sultys naktį beveik neišsiskiria. O štai sergančiųjų skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige organizme druskos rūgštis aktyviausiai gaminama kaip tik naktį – dėl to ir kyla aštrūs skausmai. Tad jeigu rūgšties kiekį mažinančius preparatus (vadinamuosius protonų pompos inhibitorius) gertumėte vakare, apsieitumėte ir su viena tablete per dieną. Anksčiau tokiems pacientams vaistus skirdavo gerti saujomis.
Bronchų astma. Šios ligos priepuoliai dažniausiai kyla vakare arba naktį. Žinant, kada tikėtis sveikatos pablogėjimo, taip pat laiką, per kurį vaistai suveikia, galima nesunkiai apskaičiuoti jų vartojimo laiką.
Įrodyta, kad antialerginius (antihistamininius) preparatus taip pat derėtų vartoti kuo arčiau 23 val., nes tuomet histamino koncentracija organizme būna maksimali.
Hipertonija, išeminė širdies liga. Kardiologai primena, kad arterinis kraujospūdis niekada nebūna vienodas visą dieną – jis priklauso nuo paros ritmo. Sveikų žmonių kraujospūdis dieną būna kiek aukštesnis nei naktį, ir tai visiškai normalu. O štai sergančiuosius hipertonija būtų galima suskirstyti į dvi grupes: tuos, kurių kraujospūdis aukščiausiai pašoka dieną, ir tuos, kurių naktį.
Jeigu aukščiausias kraujospūdis kamuoja dieną, t. y. didžiausio fizinio bei emocinio aktyvumo laikotarpiu, tokiems pacientams logiška vaistus gerti rytais – kad preparatas saugotų jų sveikatą tol, kol ateis poilsio metas.
Tačiau jeigu žmogaus kraujo spaudimas dieną yra visiškai normalus, o naktį arba ankstyvą rytą staiga padidėja (šios grupės hipertonikai neretai nubunda kamuojami galvos skausmo), tokia situacija pati pavojingiausia. Neatsitiktinai daugiausia širdies kraujagyslių sistemos katastrofų – insultų ir infarktų – įvyksta 3–5 valandą ryto. Norint apsisaugoti nuo tokių komplikacijų, kraujospūdį mažinančius vaistus reikia gerti prieš naktį.
Esant išeminei širdies ligai, pagrindinius vaistus reikia gerti rytais, nes stenokardijos priepuolius dažniausiai išprovokuoja dieną mums tenkantys fiziniai krūviai. Farmacininkai pasistengė, kad šiuolaikinius kardiologinius preparatus vartoti būtų patogu – t. y. pakaktų išgerti kartą per dieną.
Temperatūra ir skausmai. Išsiaiškinta, kad nesteroidiniai uždegimą mažinantys preparatai (aspirinas, indometacinas ir kt.) greičiau įveikia skausmą ir normalizuoja kūno temperatūrą, jei vartojami antroje dienos pusėje. Tad jeigu skausmai sustiprėja vakarais (pavyzdžiui, sergant reumatoidiniu artritu), vaistai skiriami gerti per pietus, jeigu naktį – apie 19 valandą.
Fizioterapinės procedūros. Mineralinėms jodo ir bromo vonioms tinkamiausias metas yra dienos vidurys, maždaug po 16 valandos. Šiuo paros laiku širdžiai reikalingas papildomas stimulas tonusui palaikyti. Sieros vandenilio vonios, priešingai – didžiausią poveikį daro 9–11 valandą ryto, hipertonikams itin naudingos vonios su pušų ekstraktu – tarp 13 ir 17 valandos.
Masažas bus veiksmingesnis taip pat antroje dienos pusėje.
Seni įpročiai stipresni?
Kodėl tuomet daugybė gydytojų lig šiol savo pacientus gydo senaisiais metodais, skirdami tabletes tris kartus per dieną?
Specialistai neabejoja, jog dėl to kalta visų mūsų psichologija. Dažnam gydytojui paprasčiau skirti papildomą tabletę nuo skausmo, nei stebėti paciento ligos eigą, kad nustatytų negalavimų svyravimo ritmą ir reakcijos į gydymą stiprumą skirtingu paros metu. O ir pacientui tokiu atveju neatrodo, kad gydytojas į jo gydymą žiūri atsainiai ar dar blogiau – „gaili vaistų“. | 
