 PARENGĖ SANDRA MIŠKINIENĖ
Kaip su nevaisingumu kovota senovėje, kai apie aukštąsias technologijas niekas nebuvo nė girdėjęs?
Suprantama, tik liaudies medicinos metodais. Ir nors dabar visiškai kiti laikai, ranka numoti į daugelį šimtmečių naudotus (nors kaip sėkmingai, sunku pasakyti) receptus jų neišbandžius gal ir nereikėtų. Juolab kad oficialiosios medicinos siūlomiems nevaisingumo gydymo būdams jie tikrai nepakenks, o padėti gali.
Jonažolė ir svarainis
Senovės žiniuoniai nevaisingumą gydydavo mums labai gerai žinomomis svarainių sultimis. Receptas būdavo paprastas: šviežias sultis reikėdavo gerti kas vakarą po vieną šaukštą nuo jaunaties stojimo dienos iki mėnulis papilnės iki dviejų trečdalių savo dydžio.
Jonažolė tūkstančius metų buvo naudojama kaip smilkalai – jos dūmai, tikėta, apvalo patalpas, drabužius, saugo nuo blogos akies ir kartu nuo nevaisingumo.
Dar labai naudinga tokiuose reikaluose – gysločio sėklų nuoviras. Jį patariama gerti klimakterinio amžiaus moterims ir vyrams. Jis padės nuo itin gausių ir skausmingų, nuotaikos kaitų ar net depresijos lydimų menstruacijų.
Padeda gysločių sėklų nuoviras ir gydant moterų nevaisingumą, jeigu tik jį sukėlė uždegiminiai procesai. Reikia paimti šaukštą sėklų, užpilti stikline vandens ir pavirinti ant silpnos ugnies ne ilgiau kaip 5 minutes. Tada leisti nusistovėti, nukošti ir gerti (šiltą arba kambario temperatūros) po 2 šaukštus 4 kartus per dieną. Gysločių sėklų nuovirą galima dvi tris dienas laikyti šaldytuve.
Beje, kinų medicinoje gysločių sėklų nuoviras lygiai taip pat rekomenduojamas ir vyrams.
Takažolė
Liaudies medicinoje takažolė visada buvo vertinama kaip tik dėl to, kad veiksmingai gydo nevaisingumą, padeda pastoti ir normalizuoja kiaušidžių, gimdos būklę.
Pasigaminti takažolės antpilą labai paprasta: 3–4 šaukštus sausos arba šviežios žolės užpilkite 0,5 litro verdančio vandens (geriau termose) ir 4 valandas palikite nusistovėti. Gerkite po pusę stiklinės 4 kartus per dieną 20–30 minučių iki valgio.
Chrizantemos sielai ir kūnui
Japonijoje, Kinijoje, Mongolijoje chrizantemos ne tik puošia sodus, bet yra plačiai naudojamos gydant sielos bei kūno ligas.
Ypač daug gydomųjų galių priskiriama violetinės spalvos chrizantemoms – sakoma, jog šios gėlės yra tarsi augaliniai hormonai. Kvėpuojant jų aromatu, pridedant jų lapelių į maistą, esą gydomas hormonų disbalansas, hormonų apykaitos sutrikimai.
Šalavijas – fitohormonų lobynas
Hipokratas, Dioskoridas ir kiti senovės Graikijos išminčiai šalaviją vadino šventąja žolele ir laikė itin naudingu gydant moterų nevaisingumą.
Viena labiausiai vertinamų šalavijo savybių – jis gerina atmintį ir valo kraujagysles. Tačiau šalavijuose taip pat gausu fitohormonų. Tikslus jų poveikis dar iki galo nėra išaiškintas, tačiau žinoma, kad jie atlieka katalizatoriaus vaidmenį ir yra panašūs į žmogaus estrogenus (moterų lytinius hormonus). Štai dėl ko vyresnėms kaip 35 metų moterims naudingas savotiškas atsijauninimo kursas: tris kartus per metus po mėnesį kas rytą gerti šalavijų antpilą (šaukštelis šalavijų stiklinei verdančio vandens ir palikti nusistovėti, kol atvės). Gerti reikia iš lėto maždaug 30–40 minučių prieš valgį. Galima pridėti citrinos arba medaus.
Šalavijo sėklų antpilas padeda greičiau pastoti ir yra veiksmingas tiek moterims, tiek ir vyrams.
Kad sustiprėtų poveikis, į šalavijų antpilą galima pridėti kito fitohormono – liepžiedžių. Senovės Egipte po baisiausių karų ar epidemijų, nusinešdavusių daug gyvybių, moterims buvo privaloma gardinti savo maistą šalaviju ir gerti jo arbatą – kad gyventojų skaičius greičiau atsinaujintų. Žyniai šventąją žolelę dalydavo nemokamai ir itin uoliai prižiūrėjo, kad šalaviją vartotų jaunos egiptietės.
Šiuolaikinė medicina taip pat rekomenduoja gerti šalavijų sultis ir dėl tų pačių priežasčių, tik pataria jas šiek tiek pasūdyti.
Tačiau vartojant šalaviją taip pat nereikėtų pamiršti saiko, nes galimos alerginės reakcijos, labai didelėmis dozėmis galima ir apsinuodyti.
Moterų vaisingumui didinti skirtai šalavijų arbatai visiškai pakanka šaukštelio žolės stiklinei verdančio vandens. Šį kiekį reikia padalyti į tris porcijas ir gerti po desertinį šaukštą 2 kartus per dieną – iš ryto tuščiu skrandžiu ir vakare prieš miegą. Ir taip 11 dienų iš eilės iškart po menstruacijų pabaigos. Kursas – trys mėnesiai. Jei pastoti vis tiek nepasiseks, reikia padaryti 2 mėnesių pertrauką ir kursą pakartoti.
Morkos padeda vyrams
Liaudies medicinoje tiek vyrų, tiek moterų nevaisingumą, susilpnėjusią lytinę funkciją, prastą sėklos kokybę ir panašius negalavimus rekomenduojama gydyti maisto papildu mumijumi su morkų sultimis. Dozė – 0,2–0,3 g mumijaus su morkų (arba šaltalankių, mėlynių) sultimis santykiu 1:20 vieną arba du kartus per dieną: iš ryto tuščiu skrandžiu ir vakare prieš miegą. Gydymo kursas 25–28 dienos. Tačiau vyrai poveikį turėtų pajusti jau 6–7 dieną.
Teigiama, jog pageidaujamo rezultato galima pasiekti ir maišant mumijų su kiaušinių tryniais, ne tik su gydomųjų augalų sultimis.
Mumijus, sumaišytas su morkų sultimis (0,5 g ir 250 ml atitinkamai) gerina lytinę potenciją vyrams ir padeda pastoti moterims.
Šalpusniai padeda moterims
Kai nevaisingumo kaltininkas – kiaušidžių uždegimas, galima išbandyti antpilą su šalpusniais.
Sumaišykite po 50 g šalpusnio lapų, barkūno, ramunėlių žiedų, medetkos žiedų ir širdažolės. 2 šaukštus žolelių mišinio užpilkite 0,5 litro verdančio vandens ir užvirinkite. Paskui palikite 2 valandas nusistovėti. Gerkite po trečdalį stiklinės 6 kartus per dieną iki valgio ir tarp valgių 1–2 mėnesius, visiškai atsisakant intymaus gyvenimo. |