 Daiva SAVICKIENĖ
Savivaldybė pagaliau pradėjo ieškoti išeities, ką daryti su asmenimis, kuriuos reikia išblaivinti, tačiau ar atsiras mieste atitinkama įstaiga, jokių garantijų nėra.
Išblaivinimo paslaugos Panevėžyje nebeteikiamos nuo 2005 metų pabaigos. Uždarius Nakvynės namų filialą „Vingis“, neblaivių asmenų tiesiog nebėra kur dėti: gydymo įstaigos tokių piliečių išblaivinimu ir tuo labiau apnakvindinimu neužsiima, pareigūnai tokio darbo irgi kratosi – tai ne policijos funkcija.
Problema ne pirmi metai
Pasak Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Rimanto Bobino, spręsti šį klausimą Savivaldybė raginama kone nuo Nakvynės namų filialo „Vingis“ uždarymo. Jau tada buvo aišku, kad pasirūpinti girtais panevėžiečiais ir miesto svečiais nebebus kam.
Prieš keletą metų meraujant Povilui Vadopolui net buvo sudaryta darbo grupė, atlikti skaičiavimai, tačiau keičiantis valdžiai viskas liko popieriuje.
Pareigūnai yra kreipęsi ir į Seimo narį Antaną Matulą. Galiausiai šią problemą svarstė ir Vyriausybė. O pernai balandį Vyriausybė pavedė Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijoms bei Savivaldybių asociacijai parengti tvarką išblaivinimo problemoms spręsti. Tuomet teigta, kad savivaldybėms pateikti siūlymai, kaip tai reikėtų padaryti, ir paaiškinta, jog tai savivaldybių reikalas. Tačiau praėjo kone metai ir neturima jokių atgarsių, kad kažkas būtų daroma.
Pasak R. Bobino, esant tokiai situacijai, vėl inicijuotas susitikimas su miesto valdžia šiai problemai spręsti. Tik nežinoma, kokiu būdu. Galbūt blaivyklą būtų galima steigti prie Nakvynės namų, prie Priklausomybės ligų centro, o gal kaip atskirą įstaigą. Apsispręsti turėtų miesto Savivaldybės taryba.
Civilizuotai ir ne už dyką
R. Bobinas pabrėžia: apie blaivyklų, kokios jos buvo kadaise, atgaivinimą dabar nekalbama. Kalbama tik apie laikino apnakvindinimo patalpas tiems piliečiams, kurie negali savimi pasirūpinti.
Išgėręs ar apsvaigęs nuo narkotikų žmogus laikinai gali būti neveiksnus. Nesiorientuodamas aplinkoje, jis gali tapti nusikaltimo auka, pats padaryti nusikaltimą, sušalti gatvėje ar susižaloti, pakliūti po automobilio ratais ir pan. Jį būtų galima pristatyti į tokią įstaigą, kur jis civilizuotai išsiblaivytų – už atitinkamą mokestį, suprantama.
Tiek policijos pareigūnai, tiek medikai dėl neblaivių asmenų, randamų gatvėse, turi daug problemų.
Dalis jų būna susižaloję ar sergantys, tačiau dėl apsvaigimo negali patys apie tai pasakyti. O mediko, galinčio visa tai nustatyti, pasak R. Bobino, policija neturi. Nėra ir patalpos, kur žmogus galėtų blaivytis.
Policijos laikinojo sulaikymo patalpos skirtos laikinai įkurdinti, kelias valandas, kol bus nustatyta sulaikytojo tapatybė, sutvarkyti dokumentai ir kt. O išblaivinimas, pasak Panevėžio apskrities VPK viršininko, gali trukti ir dvylika valandų, ir ilgiau, priklausomai nuo žmogaus fiziologinės būklės. „Kas gali įvertinti, ar jis jau gali eiti į gatvę, ar blaivus?“ – R. Bobinas sako, jog pareigūnas tik vizualiai gali įvertinti, ar žmogus nors kiek orientuojasi aplinkoje, ar su juo įmanoma susikalbėti. Tad policija viliasi, kad Savivaldybė pagaliau žengs žingsnį spręsdama šią problemą.
Šiuo metu išblaivinimo paslaugas teikianti įstaiga yra Vilniuje. R. Bobino teigimu, ji veikia panašiai kaip ir Panevėžyje buvęs „Vingis“, taigi tokia įstaiga žmogaus teisių tikrai nepažeistų. „Klaipėdos ir Utenos savivaldybės taip pat svarsto dėl išblaivinimo įstaigos, tik viskas atsiremia į nelemtus pinigus“, – tikina komisariato viršininkas. Mat išblaivinimo paslaugos, anot R. Bobino, niekada neatsiperka, taigi Panevėžiui būtų pats laikas pagalvoti ir apie dotacijas tuo užsiimsiančiai įstaigai.
Vežioja ir po kelis kartus
Daug problemų dėl neblaivių gatvėse rastų asmenų kyla ir medikams. Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo skyriaus vedėja Jolanta Vokietienė sako, kad radusi gatvėje gulinčius neblaivius asmenis policija atveža juos į Priėmimo skyrių. Bet ligoninė išblaivinimo paslaugų neteikia, tad atvežtųjų nėra kur dėti. Ir tai, vedėjos įsitikinimu, jau socialinė problema. Tačiau neturėdami kitos išeities medikai priversti kas kartą individualiai spręsti, ką daryti su į jų rankas patekusiu išgėrusiu piliečiu. O tokių savaitgaliais ligoninė sulaukia po keletą. Jie būna ne tik neblaivūs, bet ir neretai agresyvūs, sukelia problemų personalui, reikalauja daug dėmesio.
Ne ką lengviau ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojams: nuo „apšilusių“ pacientų nukenčia greitosios automobiliai – būna atvejų, kai sudaužoma automobiliuose esanti medicininė įranga, apstumdomi ir iškoneveikiami darbuotojai patiria psichologinę traumą.
Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Vilius Mitka sako, jog problema opi.
„Kartais tą patį asmenį į ligoninę gabename po tris keturis kartus per dieną“, – tikina direktorius.
Per metus greitosios medikai sulaukia 2 000–4 000 iškvietimų dėl neblaivių asmenų, o tokių „sunkių“ pacientų būna apie tūkstantį (skaičiuojami iškvietimai, nes, kaip minėta, tie patys pacientai kartais vežami po kelis sykius).
Tokiems pacientams greitosios medikai negali nustatyti tikslios diagnozės. Asmenys būna sutrikusios orientacijos, negalintys pasakyti, kas jiems yra, tad vežami į ligoninę. Bet, V. Mitkos teigimu, iš ten jie irgi greitai dingsta medikams net nesulaukus tyrimų rezultatų ir neišsiaiškinus, kas jiems iš tikrųjų yra. |
