 Raimonda MIKUČIONYTĖ
Kelionėje laike šįsyk užsuksime į Bendruomenių rūmus.
Nors pastatas ir ne architektūrinė vertybė, bet turi kultūrinę vertę: čia vyksta įvairūs renginiai ir koncertai, repetuoja meno mėgėjų kolektyvai. Be to, tas pastatas nuo pat pastatymo nekeitė paskirties. Tik pavadinimas kito. Iš pradžių vadinti „Ekrano“ kultūros rūmais, vėliau pervadinti Kultūros centru ir tik 2004 metais pavadinti Bendruomenių rūmais.
Bankrutavusi „Ekrano“ įmonė sovietmečiu buvo pati svarbiausia ir didžiausia gamykla Panevėžyje. Įmonėje dirbo per 5 tūkstančius panevėžiečių. Todėl gamyklos vadovai užsimojo pastatyti savo darbuotojams kultūros rūmus, kad juose jie galėtų šokti, dainuoti.
Be to, gamykla turėjo profesionalų kolektyvą – dainų ir šokių ansamblį „Ekranas. Jis populiarumu prilygo „Lietuvos“ dainų ir šokių kolektyvui. Todėl kultūros rūmų reikėjo ir minėtam kolektyvui.
Statė darbuotojams
Kultūros rūmai buvo pradėti statyti apie 1980 metus, o baigti 1986 metais. Juos statė ir finansavo „Ekrano“ gamykla. Todėl baigus statybas panevėžiečiai rūmus vadino „Ekrano“ kultūros rūmais. 1996 metais bendrovė „Ekranas“ perdavė kultūros rūmus Panevėžio miesto savivaldybei ir jie tapo miesto kultūros rūmais. Nuo 2002 metų po kultūros įstaigų reorganizavimo rūmai tapo Panevėžio miesto kultūros centru, o nuo 2005 metų – Kultūros centru Panevėžio bendruomenių rūmais.
Tuomet buvo modernus
Bendras rūmų plotas – 7 509 kvadratiniai metrai. Rūmuose vienu metu gali vykti trys renginiai: kiek-viena salė turi atskirą įėjimą, drabužinę, aparatinę. Didžiojoje salėje yra įrengtos 625 stacionarios sėdimos vietos, diskotekų salėje – 400 vietų, mažojoje salėje – 200 vietų. Diskotekų ir mažoji salės lengvai pertvarkomos ir pritaikomos renginių poreikiams, baldai jose nepritvirtinti. Visose salėse yra stacionarios garso ir apšvietimo sistemos, didžiojoje ir mažojoje salėse – kino projekcinė aparatūra. Didžiosios salės scenoje yra įrengti teatriniai kėlimo įrengimai, sukamasis scenos ratas, automatinė gaisro gesinimo sistema.
Tokių rūmų tuomet panevėžiečiams buvo galima pavydėti. Juolab kad kol Panevėžyje nebuvo tokių Kultūros rūmų, koncertai vykdavo Sporto rūmuose.
Legendos
Įdomiausia tai, kad statant „Ekrano“ kultūros rūmus statybininkai, o ir senieji panevėžiečiai pasakojo apie požemius, atkastus statybų metu. Vienas pasakojimų byloja, kad neva tuneliai statyti Pirmojo pasaulinio karo metais. Jie jungė tuometį malūną (dabar tai „Romantic“ viešbutis) su bažnyčia ir ligoninės lavonine. Pasakojama, kad statant Kultūros rūmus dalis požeminių tunelių buvo suardyta.
Netgi kalbama, kad tais požeminiais tuneliais buvo labai susidomėję paaugliai. Jie landžiojo po juos ir pasakojo: „Tai arkiniai tuneliai, o kas 20–30 metrų buvo įrengtos nišos. Tunelių sienos – molinės.“
Beje, 1986-aisiais Panevėžio statybos treste darbų vykdytoju dirbęs panevėžietis Jonas Taučikas pasakojo, kad statant „Ekrano“ rūmus buvo atkastos landos į tunelius. „Kasėm trasas požeminėms rūmų tranšėjoms. Vienoje vietoje žemė įgriuvo. Pamačiau požeminę arką“, – prisiminė J. Taučikas. Pasak ilgamečio statybininko, betoninė arka buvo 1,20 metro pločio, žmogaus ūgio, jos storis galėjo būti apie 5–6 cm. Jis pasakojo, kad statinys pastatytas labai kruopščiai, o tai padaryti sovietmečiu nebuvo galima, nes tada niekas taip nestatė.
Tokių prisiminimų ir istorijų apie miesto požemius sklando ne vienas. Tik istorikai negali pasakyti, ar tokie požemiai buvo, kas juos ir kodėl statė. Būtų įdomu, jeigu paaiškėtų, kad iš tiesų Panevėžyje, kur nėra senamiesčio, egzistuoja požeminiai tuneliai, išsiraizgę po miestu.
Tušti nestovi
Taigi grįžkime į dabartinius Bendruomenių rūmus, kurie dabartiniam panevėžiečiui atrodo jau per maži, o salės juose šaltos. Koncertai, renginiai juose vyksta kiekvieną savaitgalį. Organizuojami šalies profesionalių meno kolektyvų gastroliniai renginiai, spektakliai, koncertai. Koncertuoti kviečiami atlikėjai, panevėžiečiams pristatantys įvairių žanrų meną: nuo tautinio, akademinio iki šiuolaikinio, modernaus meno. Be to, repeticijas, užsiėmimus Bendruomenių rūmuose gali lankyti menais besidomintys jaunieji panevėžiečiai.
Beje, kalbant apie Bendruomenių rūmus visada pagalvoji apie tautinių šokių ansamblį „Grandinėlę“ ir meno vadovę Zitą Rimkuvienę. Šis meno kolektyvas veiklą pradėjo 1978 metais, kai dar apie šių rūmų statybas nebuvo galvojama. Tautinių šokių ansamblis garsus ne tik Panevėžyje. Jis žinomas Amerikoje, Kanadoje, Meksikoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Belgijoje, Austrijoje, Italijoje, Olandijoje, Danijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Turkijoje, Graikijoje.
Bendruomenių rūmus garsina kiekvienais metais balandžio–gegužės mėnesiais rengiama alternatyvios mados šventė „Išdykęs stilius“. Toje šventėje pristatomos jaunųjų dizainerių sukurtos mados kolekcijos, dalyvauja modernaus šokio grupės, jaunieji poetai, dailininkai, fotomenininkai.
Norisi naujovių
Dar daug būtų galima kalbėti apie buvusius „Ekrano“ kultūros rūmus, o dabar Bendruomenių rūmus. Daug ką juose vertėtų keisti, nes jie nealsuoja dabartimi. Netgi kartais praeinant pro juos apninka abejonės, ar jie veikia, nes besiveržiančių į rūmus žmonių pamatyti gal būtų įmanoma, jeigu į miestą koncertuoti atvyktų toks atlikėjas, kurio vardą žino net pats mažiausias panevėžietis.
Gal kada nors taip ir įvyks. Mat neseniai Bendruomenių rūmų vadovu buvo paskirtas perspektyvus kultūros veikėjas Gvidas Vilys. Jis, pristatydamas rūmų viziją, pasakė: „Labai svarbu, kad Bendruomenių rūmai taptų lankoma kultūros įstaiga. Dabar jie nėra žinomi, ir daugelis panevėžiečių rūmus vadina senuoju pavadinimu – „Ekrano“ kultūros namais. Todėl pirmutinis darbas – rūmai turi tapti žinomi ir apie juose vykstančią veiklą turi žinoti ne tik Panevėžys, bet ir kitų šalies miestų gyventojai. Reikia keisti įstaigos veidą, kad niekas neprisimintų senojo rūmų pavadinimo.“ |
