 Raimonda MIKUČIONYTĖ
Ir vėl tęsiame kelionę laiku. Tačiau šįsyk ji bus ypatinga – istorinė kelionė į 1924 metus, kai vasario 16 dieną Panevėžyje buvo išspausdintas pirmasis savaitinis politikos, ekonomijos, visuomenės ir literatūros laikraštis.
Per 86 leidybos metus jo pavadinimas keitėsi net triskart, tačiau pirmasis buvo toks pat, kaip ir dabar – „Panevėžio balsas“.
Istorinis numeris
Pirmasis savaitinis politikos, ekonomijos, visuomenės ir literatūros laikraštis pasirodė 1924 metų vasario 16 dieną. Dėl ribotų techninių galimybių pirmieji „Panevėžio balso“ (vėliau vadinto ir „Panevėžio garsu“, ir „Panevėžio tiesa“) numeriai buvo leidžiami tik dviejų puslapių. Pirmasis laikraščio redaktorius buvo Konstantinas Jasiukaitis.
Jis tuomet pristatydamas „Panevėžio balso“ pirmąjį numerį rašė (kalba netaisyta):
„Panevėžiui reikalingas laikraštis. Šioji mintis žibtelėjo dar 1919 metais kelių panevėžiečių galvose. Ir tik po penkerių metų mintis įsikūnija į gyvenimą. Šiandien pradeda eiti „Panevėžio balsas“.
Panevėžys – rytinės Lietuvos centras. Reikalų aibės, gyvenimas kruta, slenka pirmyn. Sostinės spauda apie provinciją mažai tesirūpina, gal net neturi galimybės – į sostinės spaudą tik retkarčiais tepakliuva kokia žinutė apie provinciją.
„Panevėžio balso“ ir bus pirmasis uždavinys rūpintis visais vietos reikalais: rodyti kas yra gera ir bloga, kas sektina ir kas smerktina, kas padaryta ir kas dar reikia daryti. Visi vietos apsireiškimai ras vietą „Panevėžio balse“.
Mūsų Panevėžio kampas surištas su visa Lietuva. „Panevėžio balsas“ nepraeis tylomis pro visos Lietuvos gyvenimą – pro jos džiaugsmus, rūpesčius ir vargus. Įvykiai pasauly ir nebus užmiršti. Partijų ir tautiniams ginčams, rietenoms ir neapikantai „Panevėžio balse“ vietos nebus.“
To meto rubrikos
Be to, pirmajame laikraščio numeryje panevėžiečiams buvo priminta, kad švenčiama Lietuvos nepriklausomybės šventė, užsiminta, kad Vilnius greitai gali būti mūsų. Taip pat buvo kviečiama dėti skelbimus į laikraštį. O kvietimas tą daryti skambėjo taip: „Jei nori būti turtingas, skelbkis „Panevėžio balse“.
Neužmiršti ir kiti tuomet vykę įvykiai pasaulyje ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, laikraštyje pranešta, kad vasario 2 dieną Amerikoje mirė buvęs prezidentas Vilsonas, kad Maskvoje sausio 21 dieną mirė komunistų vadas, o Italiją užklupo dideli šalčiai. Informuota, kad Lietuvoje sausio 31 dieną apyvartoje buvo 63 milijonai 140 tūkstančių 753 litai, o Kauno savivaldybėje dirba 241 tarnautojas. Gi Panevėžyje vasario 3 dieną virš Staniūnų miškelio žaibavo, buvo didelis vėjas ir labai pustė. Be to, pranešama, kad Panevėžyje keičiamos gatvių pavadinimų lentelės. Vietoj lentelių lietuvių, žydų ir lenkų kalbomis kabinamos su užrašais vien tik lietuvių kalba. Rašoma, kad tos lentelės išrodo labai dailiai. Be to, įdėta informacija, kad paskirtas naujas apskrities agronomas, kad savivaldybėje vyko miesto Tarybos ir Valdybos posėdis. Ir dar. Pirmajame puslapyje išspausdintas J. Besparnio feljetonas „Nedakepusios mintys“.
Pirmieji iš pirmųjų
Pirmasis laikraščio redaktorius K. Jasiukaitis „Panevėžio balsą“ redagavo iki 1928 metų. Tuometiniais laikraščio bendradarbiais buvo: P. Būtėnas, A. Galvydis, J. Laučka ir kiti. Be redaktorių K. Jasiukaičio ir A. Liepinio, laikraštį dar redagavo S. Liutkevičius, M. Bileišienė, A. Jucevičius, S. Kiršinskaitė, Z. Rusteika, P. Zalatorius. Leidinį spausdino „Bangos“, N. Feigenzono spaustuvės Panevėžyje, Savičo ir Šumausko spaustuvė Šiauliuose.
Nuo 1935 metų vasario 16 d. vietoj „Panevėžio balso“ pradėta leisti „Panevėžio garsą“ – savaitinį katalikiškos krypties laikraštį. Jis ėjo iki 1940 metų. Rašyta apie religinių institucijų, katalikiškų organizacijų veiklą, spausdino straipsnius religijos, katalikybės klausimais, informavo apie Panevėžio miesto gyvenimą. Laikraštį redagavo A. Liepinis, U. Stalionienė, spausdino „Bangos“ spaustuvė Panevėžyje.
Antrojo pasaulinio karo metais laikraštis nebuvo leistas. Tik nuo 1945 metų, pasibaigus karui, pradėta leisti „Panevėžio tiesą“. Tokiu pavadinimu laikraštis ėjo iki 1990 metų. Nuo tada grąžintas pirmasis laikraščio pavadinimas ir panevėžiečiai iki šiol skaito „Panevėžio balsą“.
Buvo ir senesnių
Panevėžio apskrities archyvo direktorius Leonas Kaziukonis pasakojo, kad 1924 metais išspausdintas laikraštis nebuvo pats seniausias leidinys, spausdintas Panevėžyje. Archyvaras sakė, kad Lietuvos mokslų akademijoje buvo rasti nuo 1914 metų liepos 2 dienos rusų kalba leisto kito laikraščio „Naš kraij“ trys pirmieji numeriai. Be to, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1914 m. rugpjūčio 2 d. Panevėžyje pasirodė antras rusų kalba leidžiamas laikraštis „Ponevežskij listok“. Kasdien leidžiamas nedidelės apimties 4 puslapių laikraštis spausdino Peterburgo telegramų agentūros pranešimus iš fronto, kitas vidaus ir užsienio naujienas.
Archyvo direktorius aiškino, kad iškart po nepriklausomybės paskelbimo ir Panevėžio išvadavimo iš bolševikų dar 1919 metais buvo svarstyta apie poreikį leisti lietuvišką laikraštį. „Kol vyko svarstymai, – tęsė pasakojimą archyvaras, – mokytojas Balys Dūda 1922 metais Panevėžyje įkūrė ir kovo–rugpjūčio mėnesiais leido žurnalo pobūdžio mėnesinį laikraštį „Meilės keliais“. Leidinyje buvo propaguojamos rusų rašytojo Levo Tolstojaus etinės idėjos. Šis leidinys – pirmasis Panevėžio lietuviškos periodikos spaudos leidinys.“
Saugomi bibliotekos fonduose
Beje, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos periodinių leidinių fonde saugoma per 2000 pavadinimų laikraščių, žurnalų, periodinių bei tęstinių rinkinių, biuletenių, kitų informacinių leidinių. Seniausias saugomas periodinis leidinys datuotas 1887 metais. Tai – katalikų mėnesinis laikraštis „Šviesa“, leistas Tilžėje 1887–1888 ir 1890 metais. Saugomi „Varpo“ (1889–1905), „Ūkininko“ (1890–1905) žurnalų, „Tėvynės sargo“ laikraščio rinkiniai arba atskiri numeriai, kai kurie kiti XIX a. pabaigos – XX a. pradžios periodiniai leidiniai.
Bibliotekos fonduose saugomi karo metais Panevėžyje leistų laikraščių „Išlaisvintas panevėžietis“, „Panevėžietis“ (1941) ir „Panevėžio Apygardos Balsas“ (1941–1944) nepilni rinkiniai bei „Panevėžio balso“ (1924–1935) ir „Panevėžio garso“ (1935–1940) kopijos mikrofilmuose.
Didžiausią fondo dalį sudaro Lietuvoje po 1945 metų leisti periodiniai leidiniai. Tai visi svarbiausieji sovietinėje Lietuvoje leisti dienraščiai, savaitraščiai, žurnalai, Panevėžio įmonių, kai kurių Panevėžio krašto rajonų laikraščiai. Nuo 1945 metų komplektuojamas miesto laikraštis „Panevėžio tiesa“ ir nuo 1990 metų pradėtas leisti „Panevėžio balsas“.
Vartau tą pirmąjį „Panevėžio balso“ numerį, išleistą prieš 86 metus, ir galvoju. Nesvarbu, kad jis tik dviejų puslapių apimties, bet informacijos, kaip tiems laikams, pakako. Tilpo viskas: ir politiniai, ir ekonominiai, ir visuomeniniai, ir netgi literatūriniai įvykiai. Ir svarbiausia, kad pirmojo numerio redaktorius K. Jasiukaitis buvo įžvalgus. Perskaičius redaktoriaus žodį, kad „partijų ir tarptautiniams ginčams, rietenoms ir neapykantai „Panevėžio balse“ vietos nebus“, patiko labiausiai, nes dabar partijų ginčų, rietenų ir neapykantos apstu. |
