 Raimonda MIKUČIONYTĖ
Aistra lošimui kartais apakina ir atima ne tik pinigus, visą gyvenimą kauptą turtą, bet ir išardo šeimas. Ką daryti, kai liguistas potraukis lošti užvaldo taip, kad jam nebegali atsispirti?
Lošėjas lošėjui nelygus: vieni lošia, kad maloniai praleistų laiką, kiti tampa priklausomi nuo lošimo ir nebesugeba sustoti net tada, kai lošimas sugriauna jų gyvenimą.
Bauginanti tendencija
Pastaraisiais metais Lietuvoje ėmė grėsmingai daugėti žmonių, priklausomų nuo azartinių lošimų. Taip pat daugėja problemų, kurias sukelia priklausomybė nuo azartinių lošimų. Iš dalies taip yra dar ir dėl to, kad didžioji lošėjų dalis nė nežino, kad yra galinčiųjų jiems, kaip ir kitiems nuo priklausomybės kenčiantiems žmonėms, padėti išbristi iš azarto liūno.
Pradėjo nuo kortų
Savo istoriją „Panevėžio balsui“ sutiko papasakoti vienas tokių lošėjų – Aukštaitijos krašte gyvenantis 27 metų Saulius (tikroji gyvenamoji vieta ir vardas redakcijai žinomi).
„Viskas prasidėjo nuo mažų dalykų, – sako Saulius. – Lošimo azartą pajutau dar besimokydamas mokykloje. Tikriausiai taip visiems atsitinka – parodykit man bent vieną, kuris mokykloje nelošė kortomis! Tik vieni sugeba į jas neįnikti, o kiti neria giliai ir pradeda lošti iš pinigų. Taip ir man nutiko. Iš pradžių tai buvo nedideli pinigai. Vėliau sumos didėjo. Kiek man tada buvo metų? Atrodo, dvylika...“
Nuo lošimo kortomis Saulius ilgainiui perėjo prie lažybų.
„Nesidomėjau nei lošimo automatų salonais, nei kazino, – atviravo lošėjas. – Atrodo, toks nežalingas įprotis – spėti sporto rezultatus ir statyti sumas lažybų punktuose. Ir pats taip maniau: kas čia tokio? Susirandi dominantį sporto įvykį ir bandai atspėti varžybų rezultatą.“
Bet šis „žaidimas“, sako Saulius, tik iš pradžių atrodo nekaltas, kol pajunti, kad nebegali atsispirti azartui, o statomos sumos vis didėja.
Svarbiausią žingsnį žengė pats
Dar trisdešimties nesulaukęs vaikinas sako azarto liūno dugną pasiekęs besimokydamas aukštojoje mokykloje.
„Ieškodavau sporto įvykių internete, – prisimena jis. – Ir ne tik internete – užeikite į bet kurį lažybų punktą, ten rasite informacijos apie bene visame pasaulyje vykstančias sporto varžybas. Belieka tik užpildyti popierius ir pastatyti reikiamą pinigų sumą.“
Labiausiai Saulius džiaugiasi, kad neprasilošė.
„Buvau taip įnikęs, kad jau nebeveikė vidiniai stabdžiai, – prisipažino jis. – Noras lošti veikia kaip narkotikai. Naršai po internetą, ieškai sporto varžybų. Ir nesvarbu, kur tuo metu esi, – darbe ar namuose. Ateina laikas, kai pomėgio lošti nebegali suvaldyti. Tada niekas kitas nerūpi, kaip tik lošti. Gerai, kad sugebėjau laiku sustoti.“
Jaunam vyrui labiausiai padėjo artimi žmonės – tėvai ir draugė. Tačiau šeimos pagalba, sako Saulius, dar nėra viskas: „Svarbiausia pačiam suvokti, kad nori atsikratyti azartinių lošimų priklausomybės. Kiti priversti atsikratyti, jeigu pats nenori to padaryti, negali. Būtina pačiam suprasti, kad nori baigti tuos žaidimus.“
Padeda vieni kitiems
Jau antrus metus Saulius lanko Anoniminių lošėjų draugijos susirinkimus.
„Tai išties geras dalykas, – teigia vyras. – Į susirinkimus ateina lygiai tokie pat kaip aš – linkę į azartinius lošimus. Susirinkimuose ir kalbamės apie azartinius lošimus, kaip pradėjome lošti... Sunkiausia yra prisipažinti ir pasakyti, kad esi azartinis lošėjas ir kad nori tos priklausomybės atsikratyti.“
Saulius tvirtina, kad tokie pokalbiai susirinkimuose išties padeda.
„Tik, žinoma, susirinkimus būtina lankyti nuolat, – pabrėžia jis, – nes noras lošti taip staiga nepraeina, kaip norėtum.“
Visiškai atsikratyti priklausomybės, pasak lošėjų, neįmanoma – galima tik pristabdyti jos progresavimą: tai liga visam gyvenimui, kuri nepraeina, kad ir kiek laiko žmogus neloštų.
Dar viena problema, anot Sauliaus, – aistra lošimui gali sugrįžti. „Tada tik ir galvoji, kaip greičiau vėl pabandyti lošti“, – prisipažįsta vyras. Tokiomis aplinkybėmis, sako Saulius, nepadeda niekas: nei artimųjų barimas, nei grasinimai, kad neduos pinigų. „Pinigų visada galima prasimanyti, – sako jis. – Jų pasiskolinti paprasta.“
Kai Saulių vėl užvaldo didžiulis noras lošti, jis skambina Anoniminių lošėjų draugijos nariams ir kalbasi su jais. „Tai irgi svarbus momentas, – aiškina vyras, – nes suprasti, kas tave užvaldė, gali tik tas, kuris pats bando nuo tos priklausomybės išsigydyti. Reikia kalbėti, reikia nebijoti sau ir kitiems prisipažinti, ką jauti. Kalbėjimas ir yra gydymas. Nes azartiniai lošimai – liga ir ją būtina gydyti kaip ir kitas ligas.“
Nereikia važiuoti kitur
Saulius labai džiaugiasi, kad Anoniminių lošėjų draugijos grupės susirinkimai jau vyksta ir Panevėžyje.
„Rugpjūčio mėnesį susibūrė tokia grupė „AL Panevėžys“ ir čia, – aiškino lošėjas. – Nebereikia važiuoti į Vilnių arba Kauną. Todėl kenčiantiesiems nuo azartinių lošimų priklausomybės daug paprasčiau bus gauti pagalbą, kurią suteikia Anoniminių lošėjų susirinkimai.“
„AL Panevėžys“ užsiėmimai vyksta kiekvieną trečiadienį Panevėžio vyskupijos sielovados centre Marijonų gatvėje. Užsiėmimai nemokami, todėl juos lankyti gali visi, kurie pajuto, kad vienintelis kelias atsikratyti azartinių lošimų priklausomybės – lankyti Anoniminių lošėjų grupės užsiėmimus.
„Kadangi pats viską patyriau savo kailiu, galiu drąsiai sakyti: laukti nereikia, nes nesveika priklausomybė auga ir kasdien darosi vis didesnė, – tikina Saulius. – Kuo anksčiau pradėsite gydytis nuo tos ligos, tuo bus geriau. Juolab kad šitą ligą suvaldyti galima. Nereikia nuleisti bejėgiškai rankų ir sakyti, kad su šia priklausomybe kovoti negalima!“ | 
