 Daiva SAVICKIENĖ
Jau ne pirmus metus šalies aukštosios mokyklos reitinguojamos – universitetai ilgiau, kolegijos – dar tik keletą metų. Manoma, kad tokie lyginimai iš esmės reikalingi, tačiau vertinami nevienareikšmiškai – įžvelgiama ir subjektyvumo.
Šalyje reitinguojami įvairūs dalykai – kolegijos, universitetai, mokyklos ir kt. Ir kartais net ne po kartą per metus.
Nuomonės skiriasi
Teigiama, kad jie objektyvūs ir atspindi realią situaciją, nes tiriami įvairūs dalykai, o aukštosios mokyklos palyginamos viena su kita. Tiesa, atsiranda ir abejojančiųjų jų patikimumu ar net apskritai nauda.
Laikinai einanti Panevėžio kolegijos direktorės pareigas Birutė Dalmantienė teigė negalinti vienareikšmiškai pasakyti, kiek tokie reitingai objektyvūs, o kiek – ne. Problema ta, kad kai kurie rodikliai lengvai įvertinami, patikrinami, kiti gi – atvirkščiai. Prie pirmųjų ji priskyrė gaunamus pinigus, mokslo taikomąją veiklą. Tačiau kai kurie klausimai sukelia jei ne nuostabą, tai bent šypseną. Pavyzdžiui, kai teiraujamasi, kiek aukštosios mokyklos personalo narių yra gavę Nobelio premiją, ar yra įvertintų kitokiais pasauliniais prestižiniais apdovanojimais. Tokių apskritai šalyje nėra.
„Manau, tai nerimta. Metodikos nuo kažko nurašytos“, – išsakė nuomonę B. Dalmantienė.
Tačiau klausimai apie personalo amžių, kvalifikaciją, akademinius mainus yra apčiuopiami ir įvertinami.
Laikinosios kolegijos vadovės manymu, nėra itin objektyviai vertinama studentų ar tėvų nuomonė. Pavyzdžiui, kai klausiama, rinktųsi tą ar kitą kolegiją.
„Ar galėtų Vilniuje gyvenantis tėvas pasakyti, kad rinktųsi Panevėžio kolegiją? Toks vertinimas negali būti palankus nė vienai regioninei kolegijai“, – svarstė B. Dalmantienė.
Studentų nuomonė apie kolegiją taip pat nėra labai objektyvi. Direktorės teigimu, jei tądien jis supykęs ant dėstytojo, įvertins neigiamai, jei labai džiaugsis – įvertins teigiamai.
Tiesa, kartais būna klausimų, įrodančių, kad teiraujamasi nesusipažinus su tuo, kas yra realybėje. Pavyzdžiui, pinigų skirstymo klausimai. Tad nežinodamos, ką atsakyti, kolegijos, jos manymu, kartais užsiima „laisva kūryba“.
Nuomonę formuoja, bet
Panevėžio kolegijos vadovė priminė, kad vienais metais kolegija gauna didesnį finansavimą, kitais – mažesnį, tad kartais niekas nebūna pasikeitę kolegijos viduje, o reitinguose situacija keičiasi.
„Kas sumąsto, tas mus reitinguoja, tačiau turime dirbti savo darbą, užtikrinti studijų kokybę“, – itin nesureikšmino reitingų ji.
Tuo labiau kad Panevėžio kolegija atidūrusi kone pačiame kolegijų reitingų viduryje.
„Labai ramiai vertinu šią vietą. Būtų ir nelogiška, jei mažesnė kolegija aplenktų Vilniaus ar Kauno, kurias ir taip renkasi daug studentų“, – dėstė B. Dalmantienė.
Panašiai mano ir Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto direktorius prof. dr. Žilvinas Bazaras. Jo įsitikinimu, tokių reitingų patikimumas priklauso ir nuo tyrimo imties, t. y. kiek žmonių apklausiama. Tačiau jie šiek tiek atspindi vaizdą – logikos ir teisybės yra.
Direktoriaus manymu, net jei ir padaromi kokie nors sisteminiai nukrypimai, jie atsispindi visų aukštųjų mokyklų rezultatuose.
Kita vertus, tai tarsi tam tikras propagandinis įrankis.
„Akmenį tašant po lašelį, jis prakiūra. Su žmonių mintimis tas
pats“, – teigė jis.
Tačiau dabar, direktoriaus manymu, žmonėms svarbiau ne gaunami diplomai. Žmogui reikia įrankio, kad sunkmečiu neliktų ant ledo, kad turėtų profesiją ir galėtų išlaikyti šeimą.
„Manau, tie tyrimai turi dvi puses“, – įsitikinusi B. Dalmantienė.
Tiesa, paneigti, kad tokie reitingai visiškai neturi jokios įtakos kolegijoms, gal ir sunku. Tačiau Panevėžio kolegija, apklausdama pirmakursius, iš kur sužinojo apie kolegiją, pirmoje vietoje nurodo internetą, antroje – pažįstamus, čia studijuojančius draugus. Reitingų neįvardijo dar nė vienas.
Tai iš dalies patvirtino ir jaunimas. Gimnazisto Roko manymu, svarbiausia informacija gaunama iš mokyklos „vidaus“, o ne iš šalies – ja dalijasi tiek dabartiniai studentai, tiek baigusieji. Taip pat teigė ieškantis informacijos internete. Svarbiausia jam renkantis yra, kaip aukštoji mokykla parengia specialistus ir šiek tiek studijų kaina. Tad į skelbiamus aukštųjų mokyklų reitingus jis teigė nekreipiantis dėmesio. Tuo labiau kad ketina studijuoti mediciną, tad ir rinktis teks tik iš dviejų mokyklų.
„Norėtųsi į Vilnių, tačiau jei įstočiau į nemokamą vietą, važiuočiau į Kauną“, – teigė tarp dviejų universitetų besirenkantis jaunuolis.
Jo žiniomis, viena aukštoji mokykla daugiau dėmesio skiria praktikai, kita – teorijai.
Kartelė stiebtis?
Seimo narys Demokratinės politikos instituto steigėjas, Lietuvos aukštųjų mokyklų ir kolegijų reitingavimo sistemos iniciatorius Mantas Adomėnas pripažino, kad tam tikro subjektyvumo reitingavime yra. Kad ir studentų nuomonė – svarbu sužinoti: ar moksleivis konkrečią aukštąją mokyklą rinktųsi kitą kartą, ar ne, kita vertus, daug kas priklauso ir nuo paties klausimo.
„Reikia priimti domėn tą subjektyvumą“, – sakė jis.
Tokie dalykai reitingavime turi palyginti nedidelį svorį. Pasiteiravus apie Nobelio premijos laureatus, parlamentaras teigė, kad labiausiai vertinant priimtina yra Šanchajaus universitetų reitingavimo metodika. Kadangi nė viena šalies aukštoji mokykla neturi tokių dėstytojų, tai nė vienam labai ir nenumuša. Tiesa, vilniečiai sau priskiria Nobelio premijos laureatą Česlovą Milošą, tačiau, Seimo nario manymu, tai rezultatų neiškreipia.
„Kartu tai kartelė, kad stiebtis yra kur, vien nacionalinio laureato neužtenka“, – kalbėjo apie tokio vertinimo reikalingumą jis.
Tobulins sistemą
Beje, kolegijų ir universitetų reitingavimo sistemą numatoma tobulinti. Numatyta, kad būtų galima lyginti ne pagal keliasdešimt parametrų, o pagal kelis šimtus. Tokiu būdu būtų galima palyginti populiariausias programas, studijų kryptis, atskirus padalinius. Taip pat atsirastų galimybė palyginti bent su vienu Rytų ir Vidurio Europos regiono universitetu, kad būtų galima pamatyti vietą platesnėje skalėje. Taip pat gauti duomenis atskirais pjūviais – pagal svarbą.
„Tai bus ne vien reitingas, bet ir aukštojo mokslo stebėsenos instrumentas“, – aiškino M. Adomėnas.
Tiesa, norėtųsi tokį vertinimą padaryti dar geresnį.
Pasak parlamentaro, Anglijoje atliekama apklausa atsižvelgia į pridėtinę vertę, pavyzdžiui, kaip konkretaus universiteto diplomas padeda įsitvirtinti darbo rinkoje, kaip išaugo pajamos, baigus universitetą iki 30 metų. Kad Lietuvoje dėl to kiltų didelė problema – nėra duomenų. Tiksliau – yra, pavyzdžiui, „Sodroje“ kaupiami duomenys apie pajamas, tačiau jų neįmanoma susisteminti. Tad, M. Adomėno teigimu, bus teikiami siūlymai ir dėl to. Šie duomenys svarbūs, atliekant tyrimus ir kitais atvejais. |
