 Raimonda MIKUČIONYTĖ
Gruodžio viduryje ims veikti pirmasis Lietuvoje krematoriumas. Vienintelis krematoriumas šalyje, pastatytas beveik pačiuose Kėdainiuose – Kėdainių pramoniniame parke, pagaliau baigtas įrengti.
Kaip tik dabar iš Vokietijos pakviesti specialistai išbando kremavimo įrangą, kad kiek daugiau nei po mėnesio jis galėtų pradėti veikti.
Ieško klaidų, kol nevėlu
Kaip „Panevėžio balsui“ prisipažino krematoriumą pastačiusios bendrovės „K2LT“ vadovas Vytenis Labanauskas, pagal pradinius planus pradėti veikti jis turėjo dar praėjusių metų pabaigoje.
„Dėl itin didelių šios paskirties statiniams keliamų reikalavimų darbų pabaigą teko nukelti metams, – sakė verslininkas. – Nors simbolinė statybų kapsulė buvo įkasta pernai, atidarymas nusikėlė.“
Anot V. Labanausko, labai yra svarbu, kad krematoriumas „veiktų, kaip priklauso“, todėl paskutinėmis spalio dienomis iš Vokietijos atvykę specialistai užsiėmė įrangos išbandymu. Kremavimo krosnyje temperatūra buvo pakelta iki 1 200 laipsnių karščio tikintis, jog išryškės statybos bei įrengimo darbų klaidos, jei tokių yra, ir jas būtų įmanoma suspėti ištaisyti iki atidarymo.
„Bandymai vyks keturias savaites, o per tą laiką krematoriumo darbuotojai vyks stažuotis į Vokietiją“, – aiškino dienraščiui „K2LT“ vadovas.
Lietuvos viduryje
Pasak V. Labanausko, – jam pritarė ir krematoriumo bendraturtis Vidas Andrikis, – ritualinei paslaugų įstaigai pasirinkta geografiškai patogiausia vieta.
„Kėdainiai pačiame Lietuvos centre, – kalbėjo jie, – todėl mus bus patogu pasiekti ir klaipėdiečiams, ir vilniečiams, ir šiauliečiams, ir panevėžiečiams. Dabar jau veikia specialus tinklalapis, kuriame bus įdėta speciali elektroninė paslaugų užsakymo forma. Tai padės mirusiojo artimiesiems arba laidojimo paslaugų įmonėms sužinoti krematoriumo užimtumą, bus patogu pasirinkti kremavimo laiką.“
V. Labanausko teigimu, dėl kremavimo paslaugų žmonės į juos kreipėsi dar nepastačius krematoriumo.
„Prisimenu, – pasakojo jis, – skambino vėžiu sergantis vyras ir klausė, kada pradės veikti įstaiga, nes norėtų, kad artimieji jį kremuotų. Ir tokių skambučių buvo ne vienas ir ne du.“
Prieš prasidedant krematoriumo statyboms buvo atlikta apklausa – būsimieji jo operatoriai norėjo sužinoti, ar tokia paslauga bus apskritai reikalinga lietuviams. „Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje per metus miršta iki 45 tūkstančių žmonių ir iš jų net 18 procentų norėtų būti kremuoti, – sako V. Labanauskas. – Mūsų skaičiavimais, jeigu per metus kremuosime ir 10 procentų mirusiųjų, darbo turėsime užtektinai.“
Grąžins urnas su pelenais
V. Labanauskas įsitikinęs, kad pradžiai turėtų pakakti vienos kremavimo linijos, pajėgios atlikti 4 000 kremavimų. „Tačiau rengiama ir antroji linija“, – sako bendrovės „K2LT“ vadovas ir paaiškina: „Mūsų įstaiga šarvojimo ir laidojimo paslaugų neteiks. Artimieji su mirusiuoju atsisveikins įrengtose salėse, o paskui velionį galės lydėti iki pat kremavimo krosnies. Be to, bus sudarytos sąlygos stebėti ir kremavimą. Norime, kad nekiltų jokių abejonių dėl paties proceso.“
Velionio kūno deginimas, anot specialisto, užtruks 45 minutes, bet mirusiojo artimieji galės pasirinkti, kiek norės laiko atsisveikinti su artimuoju.
Velionio pelenai bus įteikti artimiesiems urnoje.
V. Labanauskas įsitikinęs, kad kol pradės veikti antroji kremavimo linija, pirmoji turėtų patenkinti šiandienį Lietuvos poreikį.
Vieno kūno kremavimas turėtų kainuoti apie 1 300 litų be PVM. Laidoti sudegintus palaikus urnose galima bet kuriose jau esamose artimųjų kapavietėse, nors tos kapinės jau bus ir neveikiančios. Urnai įkasti, V. Labanausko patikinimu, pakanka ir 50 cm gylio duobės.
„Jei nėra artimųjų kapų, naujose kapinėse skiriamas plotas kapsulei palaidoti keletą kartų mažesnis, nei reikalingas mirusiajam palaidoti karste, – aiškino krematoriumo savininkas. – Manau, šalies savivaldybės turėtų pagalvoti apie kolumbariumų statybas. Juos įrengti nėra labai sudėtinga, tik reikia pasvarstyti, kurioje veikiančių kapinių vietoje būtų galima tokį įrenginį pastatyti.“
Kėdainiečiams oro neterš
Į bene dažniausiai užduodamą klausimą – ar krematoriumo dūmai neterš oro – V. Labanauskas ir V. Andrikis turi tvirtą atsakymą: „Šiuolaikinių technologijų IFZW krematoriumo įranga gerai išvalo dūmus – kenksmingos išrūkos net nesieks Europos Sąjungos direktyvose nustatytų reikalavimų.“
Anot savininkų, visi kvapai sudegs kremavimo proceso metu, nes krosnyje bus 850 laipsnių karščio. „Tarša tikrai neturėtų padidėti“, – tikina jie.
Lietuvos ritualinių paslaugų centras su krematoriumu stovi 0,75 hektaro žemės sklype, esančiame Europos Sąjungos lėšomis įrengtame Kėdainių pramoniniame parke.
Krematoriumo pastatą projektavo architektas Gintautas Natkevičius.
V. Labanauskas mano, jog architektas pataikė į dešimtuką suprojektavęs asketišką statinį.
„Visos statinio vidaus detalės suprojektuotos taip, kad neerzintų ir raminamai veiktų artimo žmogaus netekusiuosius, – sako verslininkas. – Juk labai svarbu, kad su mirusiuoju artimieji atsisveikintų ramiai, o jo išėjimas anapus giminėms būtų kuo mažiau skausmingas.“ | 
