 Raimonda MIKUČIONYTĖ
Minint Lietuvos kariuomenės dieną – pokalbis su krašto apsaugos ministre Rasa Juknevičiene apie šalies ginkluotųjų pajėgų dabartį ir ateitį.
Prieš 93 metus įkurtai Lietuvos kariuomenei buvo iškeltas uždavinys apginti valstybės Nepriklausomybę. Išskirtiniame interviu „Panevėžio balsui“ krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė sako, jog lygiai tokia pati užduotis mūsų kariams yra ir šiandien.
Permainų vėjai
„Į šią dieną atėjome tikrai nemažai nuveikę, – šypsojosi Lietuvos kariuomenės dienos, minėtos lapkričio 23-iąją, proga gimtajame krašte apsilankiusi ir maloniai sutikusi interviu dienraščiui duoti Krašto apsaugos ministerijos vadovė. – Nors ir tebesitęsiančio sunkmečio sąlygomis Lietuvos kariuomenė sugebėjo puikiai įvykdyti iškeltus uždavinius. Tai galiu tvirtinti drąsiai. Esu įsitikinusi tuo, ką sakau, nors gerai žinau, kad mūsų krašte dar nėra įprasta džiaugtis.“
Ministrės R. Juknevičienės teigimu, Lietuvos kariuomenėje per pastaruosius dvidešimt metų įvyko du esminiai strateginiai pokyčiai: „Iki mūsų narystės NATO Lietuva kūrė pajėgas pati viena, neturėdama jokių pagalbos garantijų. Įstojusi į NATO, Lietuva pakeitė požiūrį iš esmės ir nusprendė, kad mūsų krašto gynyba jau yra tik NATO reikalas, o Lietuvai pakanka būti jos nare. Šis požiūris naivus. Todėl džiugu, kad šių metų pavasarį Valstybės gynimo taryba patvirtino naują valstybės ginkluotos gynybos koncepciją, pagal kurią į Lietuvą sugrįžo supratimas, jog krašto gynyba yra ir mūsų pačių, lietuvių, reikalas. Nuo šiol kariuomenė bus rengiama ne tik vykdyti tarptautinėms operacijoms, bet ir ginti savo kraštą.“
Pasiteiravus, kas turėjo įtakos šioms esminėms permainoms, ministrė paaiškino: „Tos permainos subrendo po įvykių Gruzijoje 2008 metais. Požiūris, kad Lietuvos gynyba yra tik NATO reikalas, subliuško – subyrėjo kaip kortų namelis. Pasikeitė viskas. Todėl šiandien turime esminius strateginius pokyčius.“
Kad tik biudžetas nemažėtų
O tų pokyčių, anot R. Juknevičienės, bus nemažai. Planuojama keisti kariuomenės struktūrą, kuri tiktų ir karo, ir taikos metui. Ir tai dar tik pradžia. „Yra parengtas planas, kaip rengsime rezervą – juk taikos metu labai didelės kariuomenės ir nereikia. Tačiau labai svarbu turėti gerai parengtą rezervą, kuris, pasikeitus situacijai šalyje, galėtų greitai stoti ginti krašto. Todėl vykdome karinius bazinius mokymus, į kuriuos kviečiami savanoriai ir jau tarnavusieji kariuomenėje. Veikia ir skatinimo sistema, kad baziniuose mokymuose dalyvauti būtų patrauklu. Nuo kitų metų planuojame atnaujinti karininkų kursus aukštosiose mokyklose, kad jauni žmonės mokydamiesi pasirinktos specialybės įgytų ir leitenanto laipsnį.“
„Norint planus įgyvendinti tinkamai, reikia galvoti ir apie tinkamą Lietuvos kariuomenės finansavimą, galvoti apie atitinkamą ginkluotę“, – pabrėžė krašto apsaugos ministrė.
Paprašyta paaiškinti, kiek lėšų reikės iš šalies biudžeto įgyvendinti numatytoms permainoms kariuomenėje, R. Juknevičienė skaičiavo: „Sunkiausi metai šaliai buvo 2009 ir 2010-ieji, kai biudžetas mažėjo. Šiais metais finansinė padėtis stabilizavosi. Todėl krašto apsaugos finansavimas nebuvo sumažintas. Tikiuosi, kad ir 2012 metų biudžetas krašto apsaugai nemažės.“
Žinoma, pasak ministrės, jeigu biudžetas būtų didesnis, permainų kariuomenėje vyktų daugiau. „Tačiau džiaugiuosi, kad per šituos trejus metus sugebėjome išgyventi su mažesniu biudžetu ir padaryti daug darbų. Taip sudėliojome prioritetus, kad neišlaidaudami lėšas nukreipiame pagrindiniams darbams atlikti: kovinei parengčiai, karių treniruotėms, kad jie tinkamai pasirengtų tarptautinėms misijoms.“
Išgirdusi klausimą, ar jau galima kalbėti apie tarptautinės misijos pabaigą Afganistane, krašto apsaugos ministrė sakė negalinti tvirtinti, kad Lietuvos kariai niekada nevyks į misijas.
„Juk pasaulis nėra saugus – nežinome, kas įvyks po keleto metų. Tačiau Afganistane mūsų karių misija jau keičiasi ir įgauna kitokį statusą. Tikiuosi, 2013-ieji bus tie metai, kai galėsime pasakyti: Provincijos atkūrimo grupės Goro provincijoje baigė savo darbą.“
Išvados – pasibaigus tyrimams
Pokalbyje su krašto apsaugos ministre negalėjome nepaklausti R. Juknevičienės apie iš Lietuvos karo akademijos pabėgusių, vėliau grįžusių kariūnų bylos galimas pasekmes šalies karinių pajėgų įvaizdžiui.
„Nesu teisėjas, negaliu jų teisti, – prisipažino ministrė. – Taip atsitiko, kad kai šitie vaikinai stojo į akademiją, jų sveikata buvo tikrinama kaip stojančiųjų į Aviacijos institutą. Tuomet jie nebuvo tikrinami, ar tinkami atlikti karo tarnybą. Dabar tvarka jau pakeista. Stojant į karo lakūnus tikrinamas sveikatos lygis ir sprendžiama, ar pasirinkę kario tarnybą jaunuoliai gali mokytis ir dirbti ekstremaliomis sąlygomis. Tai gali būti viena iš priežasčių, kad atrenkant juos tarnybai buvo padaryta klaidų. Be to, ir jie patys padarė klaidą pasirinkę karinius mokslus. Kiek žinau, jie norėjo ir anksčiau pasitraukti iš LKA.“
Krašto apsaugos ministerijos vadovė priminė, kad nusprendę studijuoti Karo akademijoje jaunuoliai pasirašo sutartį. Todėl renkantis kario specialybę reikia tvirtai žinoti savo galimybes, būti pasirengusiam tapti profesionaliu kariu.
„Šioje situacijoje daug visokių nežinomųjų, – atvirai sakė R. Juknevičienė. – Reikia palaukti tyrimo pabaigos, jį atlieka sudaryta darbo grupė. Taip pat reikia palaukti ir medikų išvadų. Tuomet ir matysime tikrąją problemos esmę, kodėl kariūnai bandė pasitraukti iš LKA. Man gaila jų... Manau, jie įsisuko į kažkokį ydingą verpetą ir iš jo patiems buvo sunku išeiti. Todėl pasielgė taip, kaip pasielgė. Nedarykime kol kas jokių išvadų. Po mėnesio viskas turėtų paaiškėti. Beje, teko bendrauti ir su kitais akademijos kariūnais. Jie labai išgyvena dėl šito įvykio. Sakė, kad jaučiasi įžeisti, kaip buvo aprašyti įvykiai LKA... Išvadas darysime tuomet, kai sulauksime tyrimo pabaigos, ir tik tada bus galima priimti atitinkamus sprendimus.“ |
