 Daiva SAVICKIENĖ
Šiemet būsimųjų studentų vėl laukia permainos. Tiesa, šįkart jos turėtų būti palankesnės nei anksčiau – nebereikės tiek lakstyti su dokumentais, lankstesnis bus ir pats priėmimas.
Būsimieji studentai šiemet galės rinktis mažiau pageidaujamų specialybių – iki 12-os, tačiau pats priėmimas vyks keliais etapais.
Nemažai naujovių
Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto (KTU PI) Stojančiųjų atrankos grupės vyresnioji administratorė Regina Padaigienė sakė, kad šiemet supaprastintas dokumentų įforminimas. Tai reiškia, kad studentai neapkraunami dokumentų pildymu, o viską pateiks internetu.
Pirmojo etapo metu būsimieji studentai gaus kvietimus studijuoti. Jų gali būti iki keturių.
„Tarsi bus atrinkti patys geriausi“, – sakė R. Padaigienė.
Tuomet, jei tenkins kuris nors kvietimas, būsimasis studentas važiuos į tą aukštąją mokyklą ir paduos reikalingus dokumentus. Jei netenkins, galės laukti antrojo etapo. Beje, būsimieji studentai, kaip žadama, pirmojo etapo metu sužinos, kur pagal jų balus yra labiau tinkami. Tad galės kiek pakoreguoti savo prioritetus – ne rašyti naujus, o perstumdyti anksčiau pateiktuosius. Trečiasis etapas, jau gerokai vėliau, bus papildomas priėmimas. Beje, jo metu tie asmenys, kurie nedalyvavo pirmajame etape, negalės pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, tačiau galės taikyti į mokamas.
Pasak R. Padaigienės, kadangi registravimas vyks internetu, sumažės eilės priėmimo komisijose, o patys studentai turės daugiau laisvo laiko atostogauti. Pasitikrinti, kur jis pakviestas, taip pat galės internetu.
„Tereikia galimybės naudotis informacinėmis technologijomis“, – sakė vyresnioji administratorė.
Pildymas internete bus nemokamas. Reikės tik mokėti už dokumentų registravimą toje aukštojo mokymo įstaigoje, į kurią bus kviestas studijuoti. Tiesa, tie, kurie bendrojo lavinimo mokyklas yra baigę anksčiau, vis dėlto turės atvykti į priėmimo komisijas, kad būtų įvesti jų mokymosi rezultatai. Duomenų bazėse jų dar nėra.
Beje, veiks ir konsultacijų centrai. Šalyje jų bus apie dešimt. Manoma, kad vienas veiks ir Panevėžyje, tačiau kol kas tai dar nepatvirtinta. Konsultacijų centruose dirbantys žmonės patars, išsklaidys kylančius neaiškumus.
Atsižvelgė į pernykštes klaidas
Laikinai einanti Panevėžio kolegijos direktorės pareigas Birutė Dalmantienė teigė, kad esminis lūžis įvyko pernai, kai balandžio pabaigoje priimtas Mokslo ir studijų įstatymas. „Valstybės žiniose“ jis pasirodė jau gegužę.
Kai viskas atlikta vos ne per naktį, pasak jos, nutiko taip, kad abiturientai laikė egzaminus, o dar nebuvo žinomos priėmimo taisyklės. Tad pernykščiai pirmakursiai šiek tiek nukentėjo. Šiemet Švietimo ir mokslo ministerijoje vyko keletas pasitarimų, todėl atsižvelgta į pernykštes klaidas. Šiuo metu jau aiškios ir studijų kainos, ir kiek bus priimta studentų.
„Daug pernykščių klaidų ištaisyta studentų naudai“, – džiaugėsiB. Dalmantienė.
Šiuo metu jau viskas žinoma, tad nėra ir tokios sumaišties kaip pernai – aukštosios mokyklos gali suteikti visą reikiamą informaciją.
Palankesnė, jos manymu, ir naujoji priėmimo tvarka. Jau vien dėl to, kad priėmime nebebus tokios apgulties.
Viena nemaža problema praėjusiais metais buvo ta, kad priėmimas į kolegijas vyko savaite vėliau nei į universitetus. Dėl to kilo nemenkas nepasitenkinimas. Kai kuriems nutiko taip, kad, pavyzdžiui, antru numeriu įrašius pageidavimą studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje kurios nors kolegijos statybos programą, o į septintąją vietą kurio nors universiteto tokią pat programą, bet jau mokamai, būsimam pirmakursiui buvo pasiūlyta studijuoti universitete. Taip nutiko dėl to, kad pirmiau priėmimas vyko į universitetus. Kai buvo sukeltas triukšmas, pasak B. Dalmantienės, studentams buvo suteikta galimybė bandyti stoti į kolegijas, bet kai kurie nusprendė, kad geriau turėti žvirblį rankoje ir nerizikavo.
„Negerai buvo. Dalis studentų nuėjo studijuoti savo lėšomis, nors galėjo pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas“, – apgailestavo Panevėžio kolegijos vadovė. To šiemet jau nebeturėtų nutikti.
Yra ir daugiau naujovių
Dabar dažnas teigia, jog brangu mokėti už mokslą. B. Dalmantienės manymu, reikia protingai rinktis valstybės finansuojamas vietas. Ji patarė pirmu pasirinkimu įrašyti savo svajonę, o vėliau rinktis ne vien universitetines, bet ir tokios pat krypties kolegijų studijas, nes kai kurioms specialybėms kolegijos gauna kur kas daugiau studijų krepšelių nei universitetai, o pati mokymosi įstaiga yra aukštoji mokykla.
Beje, yra ir daugiau naujovių. Viena jų ta, kad nuo vasario 1-osios galima keisti studijų programas. Tai reiškia, kad galima pereiti į kitą kolegiją ar specialybę, neprarandant studijų krepšelio. Pavyzdžiui, pasak B. Dalmantienės, pradėjus mokytis vienoje kolegijoje ir pamačius, kad per toli važinėti. Tad užbaigus pirmąjį semestrą gerai ir be skolų, galima pereiti į kitą kolegiją toliau studijuoti tos krypties specialybės.
Be to, šiemet bus formuojamos ir mažesnės grupės, tad studijos turėtų būti kokybiškesnės. Jei studijų metu nubyrės studijuojantysis valstybės finansuojamoje vietoje, į ją vyks konkursas. Tad gerai mokslus kremtantys, tačiau patys mokantys už studijas turės galimybę pereiti studijuoti į valstybės finansuojamą vietą.
Šiemet nemažai naujovių, pasak kolegijos vadovės, ir stojant į pedagogines studijų programas. Į šias studijas bus priimta mažiau studentų, tačiau jiems skiriamas finansavimas bus apie dukart didesnis.
„Bus mažiau, bet geriau paruoštų specialistų“, – aiškino B. Dalmantienė.
Be to, šie studentai galės pretenduoti ir į specialią išmoką, mažiausiai iki 200 litų. Priimant būsimieji pedagogai turės atlikti ir motyvacinį testą. Jis bus vykdomas centralizuotai – vienu metu visoje Lietuvoje. Jei jo rezultatas bus neigiamas, pasak vadovės, vis tiek bus galima bandyti stoti.
Likusieji už motyvaciją gaus papildomą balą ar du, tad konkurso eilėje pasistūmės į priekį. B. Dalmantienės manymu, tai teisinga, nes jei valstybė skiria pinigus pedagogams paruošti, jie paskui turi dirbti mokyklose.
Keičiasi požiūris
Beje, ji pastebi, kad šiemet apskritai keitėsi studentų požiūris. Gerokai sumažėjo studentų nubyrėjimas. Studijuojantys valstybės finansuojamose vietose saugo jas ir stengiasi gerai mokytis. Patys mokantys už mokslą taip pat stengiasi, kad, atsiradus galimybei, galėtų pretenduoti į nemokamą vietą.
Kadangi Panevėžio kolegija yra daugiau regioninė, pastebima, kad ateina vis daugiau pažangių studentų, nelabai išgalinčių gyventi sostinėje. Nereikia užmiršti, kad, be studijų kainos, yra dar ir nemenkos pragyvenimo išlaidos. Tad pastebimas sugrįžimas į savo gyvenamosios vietos aukštąsias mokyklas. | 
