 Daiva SAVICKIENĖ
Šventėms jau galima įsigyti eglučių. Nors pardavėjai pastebi, kad jau kelintus metus populiariausios yra dirbtinės puošmenos, miškininkai vis tiek įspėja: savavališkai kirsti eglutes draudžiama.
Prekyba eglutėmis iš esmės jau vyksta, tik kol kas daugiausia prekybos centruose. Panevėžio miškininkai prekybą šventinėmis žaliaskarėmis pradės nuo kito pirmadienio – dabar dar ankstoka.
Kankorėžių nebus
Nors jau kurį laiką pastebima tendencija, kad žmonės eglutes įsigyja nebe likus savaitei iki Kalėdų, o gerokai anksčiau, norėdami kuo ilgiau pasidžiaugti šventiniu medeliu, mat po Kalėdų, manoma, ši puošmena nebetenka tokios prasmės.
Panevėžio miškų urėdijos medelyno viršininkas Egidijus Kaluina teigė, kad šiemet eglučių kainos bus kaip pernai. Prie Miškų urėdijos Savitiškio gatvėje bus prekiaujama kirstinėmis eglutėmis ir šakomis, o pačiame medelyne – ir vazonuose įsodintais medeliais. Beje, vazonuose bus siūlomos ne vien eglutės, bet ir kalninės pušaitės – jas žmonės taip pat mielai puošia Kalėdoms, kaip ir pušies šakas.
Tačiau E. Kaluina perspėjo, kad panevėžiečių ypač pageidaujamų eglės šakų su kankorėžiais šiemet nebus. „Turiu nuvilti: šie metai eglėms – nederliaus“, – apgailestavo medelyno viršininkas ir tikino šį sezoną pats gal tik dvi egles matęs su kankorėžiais.
Kokių šiemet žmonės pageidaus eglučių, urėdijos darbuotojas nedrįso prognozuoti: pasak E. Kaluinos, tai taip pat nenuspėjama, kaip ir mada. Vienais metais einamiausi būna medeliai iki metro, o kitais žmonės jau nori aukštesnių.
Vyrauja dirbtinės
Kaimo ir miestelių gyventojai eglučių taip pat galės įsigyti savo krašto girininkijose. Eglutėmis miškininkai prekiauja tik iki Kalėdų – ilgesnei prekybai nemato prasmės. Net stačiatikiai, Kalėdas švenčiantys gerokai vėliau nei katalikai, pasak E. Kaluinos, šventinius medelius pratę įsigyti likus porai dienų iki katalikiškųjų Kalėdų.
Be to, pastebima, kad kelerius metus žmonės mieliau perka ne tikras, o dirbtines egles, tad mažėja gyvų medelių ir šakų pardavimas. E. Kaluina teigė pastebėjęs, kad gyvo medelio dažniau nori arba vyresnio amžiaus žmonės, nors jie dažniau įsigyja šaką, arba šeimos su mažais vaikais.
Ir kiti prekybininkai pastebi, kad populiariausios dirbtinės eglutės. „Maxima LT“ bendrovės Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė teigė, kad dirbtinių eglučių paprastai nuperkama 2–3 kartus daugiau nei gyvų. Pavyzdžiui, praėjusiais metais tinklo parduotuvės pardavė apie 24 tūkstančius dirbtinių eglučių. Populiariausios buvo 1–1,8 metro. Beje, dirbtinę eglutę galima įsigyti vos už kelis litus. Žinoma, yra kainuojančių ir šimtais. Kirstinių eglučių kaina svyruoja nuo 30 iki 100 litų, vazonėliuose kainuoja kelias dešimtis litų. Beje, prekybos centre taip pat kainos panašios kaip ir praėjusiais metais. Kirstinių eglučių planuoja parduoti apie 2000, o vazonuose – apie 5000. Aktyviausia eglučių prekyba, L. Muižienės teigimu, prasideda maždaug nuo gruodžio 8 dienos.
Prašo supratingumo
E. Kaluina įspėjo, kad ir šiemet bus organizuojami reidai, stebima, kad niekas nelegaliai nekirstų medelių. Bet pasidžiaugė, kad ir žmonės tapo sąmoningesni – praneša apie tokius atvejus.
„Ne per vienus metus ta eglutė užauga“, – priminė apie savavališkų kirtimų daromą žalą medelyno viršininkas.
Pasak E. Kaluinos, miškininkai nekerta šventėms eglučių ten, kur jos lauke auga vienos. Kerta ten, kur eglutės skursta, kur jos nereikalingos – pavyzdžiui, grioviuose. Be to, įvertinama maždaug 5–6 metų perspektyva. Jei toje vietoje eglutė skurs ir yra nemaža tikimybė, kad po kelerių metų nudžius, ji nukertama šventėms. Likusios turi išaugti medžiais. Išauginti tokią eglę, kokia ji per Kalėdas papuošia ne vieno namus, prireikia kone dešimtmečio. Viršininkas pasakojo, kad auginant medelį iš sėklytės prireikia trejų metų, kol eglutę galima persodinti į mišką. Vėliau prireikia dar 4–5 metų, kad ji išaugtų iki maždaug pusantro metro aukščio. Be to, pirmasis dešimtmetis eglutei yra pats sunkiausias – per tą laiką žūsta nemažai medelių.
Kiek šiemet panevėžiečiai įsigis eglučių, nežinoma, bet planuojama jiems pasiūlyti apie 2000. Tiesa, miškininkai tiek jų iš karto nenukerta – daro tai palaipsniui. Kas lieka nuo prekybos, neišmeta – viskas panaudojama uždengti dekoratyviniams medeliams ir krūmams. |
