 Daiva SAVICKIENĖ
Jau pirmadienį abiturientai laikys pirmąjį brandos egzaminą. Tam ruošiamasi: šiemet žadamas dar didesnis užduočių slaptumas ir geresnė jų kokybė. Tačiau visų nerimas prieš egzaminus dėl to nesumažėja.
Gegužės 31-ąją abiturientų laukia pats svarbiausias brandos egzaminas. Tądien viso miesto abiturientai laikys valstybinį ir mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą raštu. Kartu tai bus vienintelis egzaminas, kurį bus galima perlaikyti jo neišlaikius pirmąkart – jo laikymas bus perkeltas į pakartotinę sesiją. Kitų neišlaikytų egzaminų šiemet perlaikyti nebus galima.
Pokyčių yra
Be to, nuo šių metų egzaminų užduotys spausdinamos ir segamos nauja pusantro milijono litų kainavusia uždarąja spausdinimo linija. Tai turėtų užtikrinti didesnį užduočių slaptumą ir spaudinių kokybiškumą.
„Užduotys ir pernai buvo slaptos, numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau šiemet jos spausdinamos nauja linija, tad broko turėtų būti mažiau“, – tikisi Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Akvilija Aleliūnienė.
Anksčiau užduotyse pasitaikydavo ir tuščių lapų, ir spausdinimo klaidų. Nors šiemet yra naujovių, pati egzaminų organizavimo tvarka iš esmės liko nepakitusi. Šiemet atestatui gauti užtenka išlaikyti du brandos egzaminus – lietuvių kalbos raštu ir vieną pasirinktąjį.
Tiesa, abiturientai paprastai jų renkasi daugiau. Pavyzdžiui, šiemet Panevėžio gimnazistai rinkosi vidutiniškai po 4 egzaminus, o vidurinių mokyklų vienam abiturientui tenka maždaug po 3,25 egzamino.
Beje, nors pagrindinė egzaminų sesija prasidės kitą pirmadienį, tačiau jau šią savaitę turėjo būti baigtas naujas, tik šiemet įvestas mokyklinis technologijų egzaminas. Jis prasidėjo kovo 8-ąją ir baigėsi šį antradienį. Pasak A. Aleliūnienės, šį egzaminą mieste daugiausia rinkosi baigiantys profesines mokyklas moksleiviai. Taip pat du J. Miltinio gimnazijos abiturientai. Šio egzamino metu moksleiviai turėjo atlikti kokį nors praktinį darbą – ką nors pagaminti.
Galėtų ir mažiau
Artėjantys egzaminai – rūpestis ne tik patiems abiturientams, bet ir jų tėvams, pedagogams. „Žemynos“ vidurinės mokyklos direktoriaus Romualdo Grilausko teigimu, visi susikaupę laukia egzaminų, mokosi, lanko konsultacijas – baigus mokyklą, reikia padėti tašką. Tačiau kokio nors ypatingo nerimo jis teigė neįžvelgiantis – egzaminų tvarka ne nauja, šiemet daug pakeitimų nėra. Be to, moksleiviai jau seniai apsisprendę, kokius egzaminus laikys, ir jų negalima keisti. Tad nėra ir blaškymosi. Visi nori kuo geriau išlaikyti ir įstoti į pasirinktas mokymo įstaigas. Šiek tiek papildomos įtampos buvo dėl neseniai vykusių įskaitų.
„Ko gero, įskaitos gal ir nereikalingos: jei mokinys pažangus, kam jas laikyti? Tos papildomos įtampos gal ir nereikėtų“, – svarstė direktorius.
Ir taip, beje, mano ne jis vienas, bet ir dalis pedagogų, pačių abiturientų. Deja, tokia tvarka. Nemaža dalis moksleivių neišlaikė informacinių technologijų įskaitos. R. Grilausko teigimu, tai nieko nereiškia, nes egzamino moksleiviai nebuvo pasirinkę, tiesiog kai visur dabar reikalingos IT žinios, bandė laikyti įskaitą. Beje, taip nutiko visame mieste, ne vien šioje mokykloje. O štai lietuvių kalbos, kitų dalykų žinios pradžiugino visus – įskaitų rezultatai geri.
Kaip dar vieną bėdą direktorius įžvelgė jaunų žmonių išvykimą į užsienį. Žinoma, kad iš 84 egzaminus laikysiančių šios mokyklos abiturientų devyni planuoja po egzaminų išvykti į užsienį. Priežastys įvairios: vienus skatina sunki ekonominė situacija, tad pirmiau jie važiuoja užsidirbti ir tik vėliau ruošiasi studijuoti, kitus vilioja studijos užsienyje.
„Faktas tas, kad labai daug jaunų žmonių iš visos Lietuvos išvyks“, – apgailestavo R. Grilauskas.
Šiek tiek įtakos, jo manymu, turėjo pasirodžiusi informacija apie studijų kokybę. Kiek ji pagrįsta, teigė negalintis pasakyti, tačiau atitinkamą nuomonę suformavo.
Abiturientai nerimauja
Į artėjančius egzaminus abiturientai reaguoja įvairiai. Dalis jų, pasak Panevėžio pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės Vilmos Skibiniauskaitės, nerimą pradėjo jausti jau rudenį, vos pradėjus mokytis dvyliktoje klasėje. Tendencija tokia: po šimtadienio šventės nerimas nemažai daliai paūmėja.
Psichologės manymu, jei jis mobilizuojantis, tai yra labai pageidautinas. Jei prieš egzaminus abiturientas nieko neveikia ir svajoja apie Bahamų paplūdimį, negerai. Ateina ir tokių, kurie teiraujasi, ar viskas gerai: aplink visi bijo egzaminų, o jis ne, ir klausia, ką daryti?
Tačiau žmonės labai skirtingi ir visų vienoda reakcija negali būti. Būna, kai visus metus labai gerai mokėsi, o dabar tiesiog nebegali semtis žinių. Tokiems, pasak psichologės, būna „sujauktai pilkos dienos“ ir labai neproduktyvios. Jie egzamino metu neretai neparodo net to, ką moka. | 
