 Daiva SAVICKIENĖ
Mieste tik viena mokykla pritaikyta judėjimo negalią turintiems moksleiviams. O daugumai tenka mokytis jiems nepatogioje aplinkoje. Panevėžio valdžia bando šią problemą spręsti, tačiau ji vos juda.
Šiuo metu miesto bendrojo lavinimo mokyklose mokosi šeši moksleiviai, turintys judėjimo negalią. Rudenį jų bus daugiau. Trys mokslus kremta Kazimiero Paltaroko gimnazijoje, tačiau visas pastatas jiems nėra pritaikytas.
Dauguma – gimnazijoje
Šiandien Panevėžio miesto savivaldybės taryba posėdyje spręs, ar leisti Savivaldybės administracijai atlikti viešuosius pirkimus ir kompensuoti gimnazijos pastato pritaikymo neįgaliems žmonėms išlaidas. Gimnazijos patalpose norima įrengti neįgaliesiems atskirą sanitarinį mazgą ir vertikalų keltuvą į visus aukštus. Tiksli darbų suma bus žinoma parengus projektą ir Viešųjų pirkimų būdu parinkus rangovą.
Gimnazija jau ne pirmus metus pageidauja pritaikyti patalpas taip, kad į jas laisvai galėtų patekti mokiniai, turintys judėjimo negalią. Pasak direktorės Gražinos Gailiūnienės, to norima jau apie 15 metų.
Per tą laiką mokėsi ne vienas toks moksleivis. Vienas baigė gimnaziją prieš ketverius metus, dabar čia mokosi trys tokie vaikai, o dar vienas ateis rudenį į pirmąją klasę.
Gimnazija ir pati stengiasi pritaikyti patalpas šiems moksleiviams. Kadangi pastatas nemažas, į pirmą aukštą pavyko perkelti dalį kabinetų – fizikos, chemijos, lietuvių kalbos ir kt. Vis dėlto čia visų kabinetų sukelti neįmanoma.
Didelių keblumų kyla ir sudarant tvarkaraščius. Tam, kad būtų lengviau patekti į gimnaziją, darbuotojai sumeistravo medines nuovažas, išcementavo patogesnį privažiavimą, tačiau visko padaryti pati neįstengia – vis dar yra patalpų, į kurias neįgalūs moksleiviai be kitų pagalbos patekti negali. Tad juos su vežimėliais užneša kiti mokiniai. Tačiau yra pavojus, kad kada nors benešant gali įvykti nelaimė. Problemos ir dėl tualetų – vaikams, pasak gimnazijos vadovės, teko sėdėti ir su sauskelnėmis. Kadangi mokyklą planuojama renovuoti, direktorė tikėjosi, kad dabar šie klausimai bus išspręsti.
Vienija bendruomenę
„Nė viena miesto gimnazija ar mokykla neturi tiek neįgalių mokinių“, – sakė G. Gailiūnienė. Visi trys vaikai gimnaziją lanko nuo pirmos klasės. Tiesa, šiais mokslo metais vienas pamokas dėl ligos lankė rečiau, tačiau kiti mokėsi kaip ir visi mokiniai. Vieną moksleivį kasryt į gimnaziją atveža specialus transportas, kitas pakankamai didelis, tad pats vežimėliu atvažiuoja, o trečiąjį kasryt atveža mama.
„Šie vaikai labai laukiami ir vienija bendruomenę. Mes jų norime“, – džiaugėsi direktorė.
Jos teigimu, klasėse jie mielai priimti, kiti moksleiviai jiems padeda. Jie dalyvauja klasės ir mokyklos gyvenime. Vienas su klase net vyko į ekskursiją į užsienį.
Kodėl moksleiviai ir jų tėvai renkasi šią mokyklą, direktorė teigė galinti tik spėti. Gal dėl to, kad gimnazija yra katalikiškos krypties, gal, kad turi ilgametės patirties dirbant su neįgaliais moksleiviais: kartu su mokytoju dirba ir padėjėjas. Tačiau pritaikyti mokyklą, kad šiems vaikams būtų patogiau, bendruomenei vis nepavykdavo. Pasak direktorės, valdžia visuomet argumentuodavo, esą nėra lėšų.
Teko atsisveikinti
Su šiomis problemomis prieš keletą metų buvo susidūrusi ir „Senvagės“ pagrindinė mokykla. Joje viena mergaitė, turinti judėjimo negalią, mokėsi ketverius metus. Mokykla miesto vadovų prašė, kad patalpos būtų pritaikytos neįgaliųjų reikmėms, tačiau čia tik prie įėjimų įrengtos nuovažos ir įrengtas jiems pritaikytas sanitarinis mazgas. Tačiau, pasak šios įstaigos direktoriaus Kazimiero Armonavičiaus, neprisiprašyta įrengti keltuvo. Jis buvo įrengtas „Žemynos“ vidurinėje mokykloje, todėl mokinė perėjo mokytis ten.
„Vien dėl keltuvo stokos, perėjus mokytis į dalykinę sistemą, kai pamokos vyksta skirtinguose kabinetuose, labai graudžiai teko atsisveikinti su auklėtine“, – prisiminė mokyklos direktorius.
Kadangi sąlygos nėra tokios, kokių reikėtų, čia mokinių su judėjimo negalia dabar nėra.
Šiuo metu vienintelė mokykla, pritaikyta moksleiviams, turintiems judėjimo negalią, yra minėta „Žemynos“ vidurinė. Čia mokosi dvi neįgalios mergaitės – būsima šeštokė ir būsima trečiokė.
Mokyklos direktoriaus Romualdo Grilausko manymu, mieste turėtų būti bent dvi bendrojo lavinimo mokyklos, pritaikytos neįgaliems vaikams – viena pagrindinė, kokia tampa ir jo vadovaujama įstaiga, o kita – keturmetė gimnazija, tam, kad neįgalūs vaikai turėtų galimybę mokytis toliau.
„Negalima jiems užkirsti kelio“, – sakė jis.
Plaukti galimybės neturi
Prieš maždaug trejetą metų renovuojant mokyklos pastatą, buvo įrengtas keltuvas, todėl mokiniai turi galimybę patekti į visas patalpas. Taip pat įrengtos nuožulnos, speciali – į aktų salę. Tualetai pritaikyti jiems ir mokykloje, ir baseino pastate.
Lauke įrengtas keltuvas į baseino pastatą, sutvarkytos įvažos į persirengimo kambarius. Tačiau pritrūkus pinigų, pasak šios įstaigos direktoriaus R. Grilausko, ne viskas padaryta iki galo – neįgalūs asmenys įvažiuoti į baseino pastatą gali, bet ne naudotis jo paslaugomis. Reikėtų dar pertvarkos, kad iš persirengimo kambario galima būtų patekti į vonios kambarį, o baseine keltuvo – nuleisti į vandenį ir pakelti. Jis teigė nesidomėjęs dabartinėmis statybų kainomis, tačiau manė, kad užtektų apie pusės milijono litų. | 
