 Daiva SAVICKIENĖ
Po didžiulių karščių užvakar prapliupusi liūtis ilgai lauktos atgaivos neatnešė – panevėžiečiai buvo priversti vėl gelbėti skęstantį savo turtą. Blogiausia, kad į dangų jiems greičiausiai teks dairytis dar ilgai...
Trečiadienio pavakare prasidėjusi audra užtvindė miestą. Panevėžio hidrometeorologijos stoties meteorologės Loretos Adomavičiūtės teigimu, trečiadienį pavakare įvyko tai, kas ir turėjo įvykti po tokių karščių.
Miestas vėl plaukė
Stotyje užfiksuota, kad audros metu prilijo 28,2 mm, tačiau didžioji dalis šio kiekio – 20 mm – iškrito per labai trumpą laiką – maždaug per dešimt minučių. Kitaip tariant, į kiekvieną kvadratinį metrą prilijo maždaug po du gerus kibirus vandens. Jis iš karto nesusigėrė, o vienu metu kriokliais plūstelėjo per gatves.
Tiesa, kiek konkrečiai prilijo mieste, nežinoma, bet neabejojama, kad ne ką mažiau.
Šįkart dėl gausaus lietaus tvino daugelyje vietų, ne vien įprastinėse. Mieste susidarė automobilių kamščiai, nes ne vienas, rizikavęs pervažiuoti balą, joje ir įstrigo. Kiti panevėžiečiai, grįžę prie stovinčių automobilių, rado juos gerokai apsemtus.
Vandens būta tiek, kad kai kas J. Basanavičiaus gatve sėkmingai plaukiojo valtimi. Vietomis jo susikaupė vos ne iki privačių namų langų.
Audros padariniais džiaugėsi gal tik vaikai – linksmai taškėsi purviname vandenyje, važinėjosi dviračiais, užmiršę apie po vandeniu galinčius slypėti pavojus. O štai apsemtų gatvių gyventojai ir jose veikiančios įmonės vėl kovojo su jų kiemus ir patalpas paskandinusia stichija. Kai kurie jų šiemet dėl liūčių patiria nuostolių jau ne pirmą kartą – ypač įsikūrę netoli J. Basanavičiaus ir Algirdo gatvių bei Algirdo ir Sirupio gatvių sankryžų. Nors žmonės ir nuėmė, kur galėjo, lietaus kanalizacijos groteles, tačiau ne vienas bejėgiškai stebėjo, kaip skęsta namai, ir keiksnojo pro šalį važiuojančius automobilius, genančius į jų kiemą dar daugiau vandens.
Kalti ir patys?
Bendrovės „Panevėžio gatvės“ vadovas Gintaras Petrauskas pasakojo, kad trečiadienį per liūtį tvino ne vien jau įprastinės vietos, bet ir tos, kurios neturėjo tvinti.
Vakar bendrovės darbuotojai važinėjo po miestą ir fiksavo liūties padarytus nuostolius: kai kur buvo išplauti šaligatviai, gatvės.
„Dauguma vietų buvo tos, kurias pastaruoju metu per liūtis užsemdavo tradiciškai – kolektoriai seni, mažo diametro. Tačiau buvo ir tokių, kur neturėjo semti“, – aiškino specialistas.
Paaiškėjo, kad tokiose vietose lapais, šiukšlėmis ir ypač nupjauta žole buvo užneštos lietaus nuotekų grotelės.
„Pagrindinė priežastis – žolė. Ji daug kur mieste nupjauta, bet nesutvarkyta, tad lietus ją nuplovė nuo šlaitų“, – įmonės vadovas pastebėjo, kad ir daugiabučių bendrijos ne visada tvarkingos.
Kuo nors ypač padėti gyventojams bendrovė ir negalėjusi – liūtis prapliupo vakarop, o naktimis budinčių darbuotojų, pasak G. Petrausko, jie neturi, išskyrus vieną brigadą, besirūpinančią gatvių apšvietimu. Žinoma, jie, reikalui esant, taip pat padeda. Bet trečiadienį kovoti su liūties padariniais teko iškviesti ir dar vieną brigadą. Taigi iš viso Panevėžyje važinėjo du avariniai automobiliai, tačiau apvažiuoti viso miesto neįstengė. Tad ne vienam gyventojui į pagalbą skubėjo ugniagesiai gelbėtojai. Tačiau ir šie važiavo pagal iškvietimų eilę.
Optimizmo – mažai
G. Petrauskas nesuteikė didelių vilčių miesto centre gyvenantiems panevėžiečiams, kurių namus po smarkesnio lietaus nuolat apsemia. „Panevėžio gatvių“ vadovo teigimu, čia susiduriama su rimtesne problema, nei žole užspringęs lietaus nuotakynas.
Pasak specialisto, J. Basanavičiaus gatvės kolektorius yra labai ilgas – prasideda maždaug ties Kristaus Karaliaus katedros kapinėmis Ramygalos gatvėje ir driekiasi kone per visą miestą. Prie šio kolektoriaus prijungti kiti, iš gretimų gatvių. Tad kol vanduo nenubėga pagrindiniu kolektoriumi, iš šoninių vanduo negali išbėgti. Be to, minėtas kolektorius labai senas – skaičiuoja jau 4–5 dešimtis metų. Per tuos dešimtmečius į jį prijungta nemažai naujų nuotakynų. Be to, kolektoriaus diametras nėra paskaičiuotas tokioms ekstremalioms sąlygoms, kaip vis dažniau pasitaiko.
„Tai žinoma ne vienus metus, tačiau reikia ne vieno milijono tai sutvarkyti – tektų perkasti gatvę, o apačioje pilna ir kitų inžinerinių tinklų“, – aiškino G. Petrauskas.
Kartu jis neatmetė galimybės, kad šiame kolektoriuje kada nors gali įvykti ir rimta avarija.
„Optimizmo gyventojams, kurie skęsta, negaliu suteikti – greitų ir pigių sprendimų čia nėra“, – apgailestavo gatves prižiūrinčios bendrovės direktorius.
Tiesa, turėjo jis priekaištų ir patiems gyventojams. Esą kai kurie nuolat „skęstantieji“ neturi įsirengę net lietvamzdžių, tad vanduo nuo namo stogo bėga tiesiai ant pamatų; daugelyje kiemų nėra ir drenažo.
Vis dėlto kai kur, G. Petrausko manymu, galbūt galima būtų įrengti lietaus rinktuvus. Kiemai vis tiek užtvintų, bet greičiau nutekėtų, nestovėtų sklype. Tik kiek tai kainuotų, „Panevėžio gatvių“ vadovas pasakyti negalėjo. Kiekvienam kiemui kaina veikiausiai būtų skirtinga, bet tikrai sudarytų ne šimtą ir ne du šimtus litų.
„Kaina būtų apie 1000 litų ir daugiau“, – spėjo G. Petrauskas.
Teks galvas sukti politikams
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė vakar teigė jau kalbėjusi su policijos atstovais dėl tvarkos mieste po panašių stichijos proveržių. Pasak jos, planuojama užsakyti kelio ženklų, kad tokių liūčių metu automobiliai nevažiuotų užlietomis gatvėmis. Taip pat bus siekiama, kad gyventojai nebraidytų po vandenį ir nerizikuotų sveikata bei gyvybe, nes daug kur šulinėliai gali būti atidaryti, o per purviną vandenį to nesimatyti.
„Labiausiai baiminamės dėl žmonių saugumo“, – pripažino K. Vareikienė.
Tačiau ar bus kuo nors pagelbėta užsemtų namų gyventojams, administracijos direktorė konkrečiai atsakyti negalėjo. „Šiandien ekstremali situacija nebuvo paskelbta“, – paaiškino ji ir patarė tokiems nelaimėliams draustis turtą.
Vakar iki darbo dienos pabaigos dar nė vienas gyventojas nebuvo kreipęsis į Savivaldybę dėl pagalbos. Jei būtų tokių prašymų, pasak K. Vareikienės, jie būtų nagrinėjami atskira tvarka.
Savivaldybėje kalbėta ir apie galimą išeitį – ką būtų galima padaryti, kad nuolat nebūtų apsemiamos tam tikros miesto vietos. Išeitis, kaip ir minėta, būtų bent iš dalies kloti naują nuotakyną J. Basanavičiaus gatvėje. Šį klausimą Savivaldybės administracija teiks svarstyti politikams. | 
