 Daiva SAVICKIENĖ
Jau kurį laiką girdimos kalbos, kad šalies ekonomika po truputį atsigauna, tačiau žmonės to nejaučia. Kodėl – ekonomistai turi paaiškinimų, tačiau ir patys dar atsargiai dėlioja lengvesnio gyvenimo prognozes.
Vasaros pradžioje net 50 procentų šalies gyventojų manė, kad per ateinančius dvylika mėnesių ekonominė padėtis Lietuvoje pablogės. Tai atskleidė rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros atlikta apklausa.
Vertina per savo prizmę
Tik vienas iš dešimties apklausos dalyvių išreiškė viltį, kad šalies ekonomika gerės. Kiek daugiau nei trečdalis tikėjosi, kad ji išliks tokia pati kaip ir dabar.
Vis dėlto per pastaruosius pusę metų gyventojų nuostatos į ateitį kiek pagerėjo – skelbiama, kad 6 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, manančių, kad situacija Lietuvos ekonomikoje bus tokia pat kaip ir dabar. Teigiančių, kad ekonominė padėtis per ateinančius metus blogės, sumažėjo 9 procentiniais punktais.
Ekonomistai, ekspertai jau kurį laiką kalba apie ekonomikos atsigavimą. Tokį neatitikimą tarp savo prognozių ir eilinių gyventojų nuotaikų jie aiškina paprastai.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda mano, kad visuomenės nuomonė būna su tam tikru „pavėlavimu“.
Apklausiami žmonės remiasi dabartiniu ar praeities patyrimu ir neretai tai, ką jau pergyveno, perkelia į ateitį, t. y. jei buvo blogai ar dabar yra blogai, mano, kad ir ateityje mažai kas keisis. O ekonomikos ekspertai remiasi ekonominiais rodikliais.
Tiesa, G. Nausėdos teigimu, vis dar yra neapibrėžtumų ir tarp atskirų institucijų, skelbiančių prognozes, tačiau vis daugiau jų „pereina“ į tą pusę, kuri šiemet prognozuoja kuklų ekonomikos augimą.
Be to, jo manymu, ekspertų ir visuomenės nuomonė gali skirtis ir dėl kitų dalykų. Žmonės, vertindami situaciją šalyje, juk paprastai remiasi ne bendruoju vidaus produktu ir kitais panašiais ekonominiais rodikliais, o savo finansine situacija. Šiemet ekspertai atsigavimą įžvelgia ne vidaus rinkoje, o eksporte. Tad net ir atsigaunant ekonomikai, žmonių kišenės pildysis ne dabar, o tik po kurio laiko.
„Čia gal ir slypi paaiškinimas“, – spėjo G. Nausėda.
Perspektyvos dar niūrios
DnB NORD grupės vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka teigė, kad jie esantys pakankamai konservatyvūs, prognozuodami ateitį. Ekonomikoje yra labai sudėtingų dalykų, jiems įveikti reikės tiek laiko, tiek pastangų. O pastarųjų šiuo metu nepakanka. Tad, jos manymu, grėsmė, kad Lietuva galėtų atsitiesti vėliau nei kitos šalys, gana didelė.
Tačiau nuotaikos vis dėlto gerėja. Tai įžvelgiama ir tarp verslininkų. Padėtis šiek tiek stabilizuojasi, tačiau ryškesnis pagerėjimas greičiausiai bus tik kitų metų antrojoje pusėje.
Be to, ir pačios prognozės dar labai atsargios. Pasak J. Rojakos, nežinomybės dar daug ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje, tad priežasčių teigti, kad ištvėrėme visas krizes, kad nebus antros bangos, kol kas nėra.
Nors verslui prognozuojami kiek šviesesni metai, namų ūkiams pagerėjimo prošvaisčių dar neįžvelgiama. Jiems šiuo metu situacija yra bloga. Nedarbo lygis šalyje dar labai didelis. Pasak vyriausiosios ekonomistės, paprastai vasarą nedarbo lygis dėl sezoninių darbų smuktelėdavo gerokai, o dabar tik nebeauga – padėtis stabilizavosi. Tad namų pajamos vis dar užprogramuotos mažėti. Ir ne vien dėl nedarbo, bet ir dėl situacijos įmonėse.
„Nemanome, kad gyventojų perkamoji galia gali didėti iki metų pabaigos. Gal tik pavasarį“, – sakė J. Rojaka.
Dar vienas nerimą keliantis rodiklis – blogos paskolos. Jei įmonių blogos paskolos stabilizavosi, tai namų ūkiams tik prasideda bėdos. Vyriausiosios ekonomistės teigimu, vis daugiau namų ūkių susiduria su finansiniais sunkumais. Šią problemą, ekspertų manymu, galėtų išspręsti tik vienas dalykas – naujų darbo vietų kūrimas. Tačiau verslininkai, net ir jausdami tam tikrą ekonomikos atsigavimą, dar neskuba samdyti naujų darbuotojų – situacija dar nėra aiški. J. Rojakos teigimu, reikia, kad bent pusmetį ar devynis mėnesius nekristų pardavimas, situacija būtų stabili. Tuomet verslininkai pradėtų drąsiau kurti naujas darbo vietas.
Moka „išplaukti“
Kaip ir minėta, atsigavimas prognozuojamas pirmiausia ne vidaus rinkoje, o eksporte. Pasak
G. Nausėdos, atsigauna tos ūkio šakos, kurios orientuotos į eksporto rinkas. Pirmiausia tai apdirbamoji pramonė – maisto produktai, mašinos, įrengimai, plastikai, chemijos produktai ir panašiai – viskas auga, palyginti su praėjusiais metais.
O štai vidaus prekyba nukritusi. Ir situacija čia išliks tokia įtempta greičiausiai visus metus. G. Nausėdos manymu – nekils nei atlyginimai, nei bus kuriama daug naujų darbo vietų. Tai skausminga, nes čia dirba nemažai žmonių. Kita vertus, atsigaunant eksportui, turėtų daugėti darbo vietų eksportuojančiose įmonėse – joms reikės daugiau personalo.
Nors šiuo metu nedarbo lygis apie 15 procentų, o pagal apklausas viršija ir 18 procentų, G. Nausėdos teigimu, tai gal ir ne pati aukščiausia riba, bet yra netoli to. Tad kokio nors drastiško nedarbo lygio kilimo jau nenumato.
Kalbėdamas apie kitus sektorius, SEB banko prezidento patarėjas teigia, kad statybų sektoriuje taip pat pasirodė pirmosios atsigavimo kregždės, tačiau tai tik pirmieji projektai, toli gražu negalintys ištempti viso sektoriaus iš duobės. Tad nekilnojamojo turto ir statybų sektoriaus atsigavimas bus greičiausiai tik 2011 metais.
J. Rojakos nuomone, Lietuvoje nėra nė vieno sektoriaus, galinčio ištempti visą ekonomiką. Tačiau ir jos manymu, situacija gana palanki eksportui. Palyginti su vidaus rinka, dirbantys eksportui jaučiasi labiau užtikrinti. Tačiau sunkmečiu nėra ir vadinamųjų pasmerktų ūkio šakų.
Net ir blogiausioje šakoje atsirasdavo įmonių, kurios puikiai sugebėdavo rasti naujų rinkų, naujų klientų. O ir geriausioje šakoje geriausiais laikais pasitaiko vadinamųjų „lūzerių“, kurie nesugebėdavo žengti kartu su konkurentais.
Šiuo metu, ekonomistės manymu, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, gana neblogi transporto rodikliai, ypač jūros. Neblogai laikosi maisto pramonė. Ši ūkio šaka visame pasaulyje pakankamai mažai pajuto krizės padarinius.
Nepaisant kalbų apie kritusį vartojimą, sustojusias statybas ir panašiai, gana neblogai laikosi ir baldininkai. Pasak J. Rojakos, jie sugebėjo peržengti tą kritinį tašką ir išgyventi. Sunkius laikus padeda išgyventi ir modernios technologijos. Vyriausiosios ekonomistės manymu, konkurencingumo didinimas būtų geriausias vaistas visoms šakoms. | 
