 Daiva SAVICKIENĖ
Didelei daliai vairuotojų, vežančių krovinius ar keleivius, reikia tobulintis pagal vairuotojų periodinio mokymo programą. Dėl įvairiausių priežasčių šis procesas kol kas vyksta vangiai.
Vairuotojai, gabenantys krovinius ir vežantys keleivius, turi turėti ne vien vairuotojo pažymėjimą, bet ir vairuotojo profesinę kvalifikaciją. Tiesa, tai taikoma ne visiems vairuotojams, o tiems, kurie turi aukštesnę nei B kategoriją.
Be to, dirbantiems komercinį darbą, tai yra duoną užsidirbantiems vežant keleivius ar krovinius (išskyrus taksi vairuotojus; jų darbui užtenka B kategorijos, nors ir užsidirba pragyvenimui veždami keleivius).
Tokias nuostatas sumąstė ne mūsų šalies valdžia, o ES direktyvos. Tad autobusų vairuotojai, gavę teises po 2008 metų rugsėjo 10-osios, o krovinius vežantys vairuotojai – po 2009 metų rugsėjo 10-osios, turi turėti pradinę profesinę kvalifikaciją. Į jų vairuotojo pažymėjimą įrašomas vadinamasis 95-asis kodas. Jei jo nėra, darbdavys net neturėtų priimti tokio žmogaus į darbą.
Tiesa, tiems, kurie vairuotojo teises įgijo iki minėtų datų, galioja kiek kitokia tvarka. Jie laikomi vadinamaisiais senais vairuotojais, tai yra jau turinčiais pradinę kvalifikaciją. Tačiau po penkerių metų jie privalės tobulintis – autobusų vairuotojai iki 2013 metų rugsėjo, o krovinių vežėjai – iki 2014 metų rugsėjo. Tad tokiu laiku galima tikėtis neįtikėtino vairuotojų bumo profesinio mokymo mokyklose.
Pradinę profesinę kvalifikaciją suteikia ne vairavimo mokykla – tai jau profesinis mokymas. Šalyje yra tik 11 įstaigų, turinčių tam teisę.
„Kas bus 2014 metų vasarą su krovinių vežėjais, kai jie norės baigti periodinio mokymo kursus, neaišku“, – sako VšĮ Panevėžio darbo rinkos mokymo centro direktorius ir Lietuvos vairuotojų rengimo įstaigų asociacijos viceprezidentas Valentinas Masilionis.
Autobusų vairuotojų šalyje nėra labai daug, tad dėl jų kils mažiau problemų, tačiau vežančiųjų krovinius – apstu.
Paprastai, pasak V. Masilionio, darbdaviai mąsto, kad laiko yra daug, o periodinio mokymo pažymėjimas galioja tik penkerius metus. Tad ruoštis jį įgyti esą reikia kuo vėliau. Juos stabdo ir mintis apie kursus – ne vienas baiminasi, kad investuos į darbuotoją, o jis pereis dirbti į kitą įmonę. V. Masilionio teigimu, yra ir paprastesnis sprendimas, tačiau ir juo dar gana vangiai naudojamasi. Galima per tuos penkerius metus išklausyti po 7 valandas ir per penkerius metus surinkti reikiamą valandų skaičių. Taip ir pigiau, ir patogiau, o pažymėjimas galios nuo paskutinės datos.
Kiek zuikių – neaišku
V. Masilionis su manančiaisiais, kad mokslai niekam nereikalingi ir kad tai tik pinigų ėmimas, nesutinka. „Lietuviai neprisigalvojo nieko, ko nėra direktyvoje“, – sakė jis.
Periodinio mokymo metu apie eismo taisykles nekalbama. Nagrinėjamos keleivių vežimo taisyklės, krovinių tvirtinimas, darbo ir poilsio režimas, tachografo naudojimas ir kiti šio darbo niuansai.
„Manau, tai naudinga, nes kasmet atsiranda pokyčių. Kai toks gyvenimo tempas, visada atsiras naujų reikalavimų“, – manė Lietuvos vairuotojų rengimo įstaigų asociacijos viceprezidentas.
Jo manymu, daug kas priklauso ir nuo paties vairuotojo – ar jis tik prasnaus tas valandas, ar bus imlus naujoms žinioms. Beje, kiek šiuo metu yra nežinančiųjų tokios tvarkos ir, anot V. Masilionio, „besivažinėjančiųjų zuikiais“, sunku pasakyti. Kita vertus, jo įsitikinimu, rimtas darbdavys niekada nepriims į darbą žmogaus, neturinčio reikiamo išsilavinimo ir kvalifikacijos.
Ragina, bet...
Asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Valdas Gilys priminė, kad visi vairuotojai po kelerių metų privalės savo pažymėjimuose turėti 95-ąjį kodą. Deja, kol kas šis procesas tarp senųjų šios profesijos atstovų juda lėtai, o laikas bėga greitai. V. Gilio teigimu, šiuo klausimu bendradarbiaujama ir su įvairiomis ministerijomis – kaip perkvalifikuoti visus vairuotojus. Tikimasi, kad jau šią savaitę pavyks numatyti mokymo gaires. Vis dėlto jis baiminosi, kaip minėtos 11 mokymo įstaigų suspės priimti visus vairuotojus, jei bus laukiama iki paskutinės minutės.
„Kaip priversti transporto kompanijas, kad to imtųsi ne paskutinę dieną ir ne paskutiniais metais, nežinoma“, – nerimavo asociacijos generalinis sekretorius.
Net ir žinodami, kad jau dabar galima siųsti žmones kelti kvalifikacijos, darbdaviai delsia. Per metus ją įgijo gal apie 100 žmonių, o vien „Linavos“ narių įmonėse dirba per 100 tūkstančių vairuotojų, visoje Lietuvoje jų yra apie 180 tūkstančių.
„Gana tragiška“, – konstatuoja V. Gilys.
Vairuotojai, jo manymu, patys negalės mokėti iš savo kišenės už mokymus, nes tai nėra pigu, o įmonės nenori – teisinasi, kad didelė darbuotojų migracija. Be to, tikisi, kad galbūt kas nors per tą laiką pasikeis, ir laukia paskutinės minutės. Dalis įmonių negali išleisti vairuotojų ir toms 7 valandoms kasmet, nes gaištamas laikas.
„Bijau, kad po kelerių metų bus chaosas. Nežinau, kaip įtikinti vadovus, kad jau dabar pradėtų siųsti vairuotojus mokytis“, – pripažino V. Gilys.
Tačiau tikėjosi, kad nuo kitų metų situacija vis dėlto pasikeis į gerąją pusę.
Didelės baudos
Beje, kai kuriose šalyse pagavus vairuotoją be 95-ojo kodo gresia dideli nemalonumai. „Linavos“ atstovas sakė, kad yra valstybių, kuriose už tai taikomos didžiulės baudos, siekiančios ne vieną šimtą eurų. O Lenkijoje gresia ir paragauti kalėjimo duonos. Čia numatytas laisvės atėmimas iki 2,5 metų.
„Jie iš tikrųjų jas taiko“, – kalbėjo apie bausmes V. Gilys.
Lietuvoje Administracinių teisės pažeidimų kodekse kol kas nėra numatyta baudų už direktyvos nevykdymą.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko pavaduotojas Romanas Vilčinskas sakė, kad kontrolės mechanizmas nenustatytas ir niekas nėra įgaliotas vykdyti. Kita vertus, direktyva bausmių nenumato – kiekvienos valstybės reikalas, kaip elgtis, – taikyti bausmes už jos nevykdymą ar ne. |
