 Daiva SAVICKIENĖ
Ne vienus metus siūlomi ekologiški produktai vis dar ieško savo pirkėjo – tiesa, atrodo, gana sėkmingai. Tik atsiradus vadinamiesiems ūkininkų turgeliams vartotojams susimaišė dvi sąvokos – kaimiška ir ekologiška prekė.
Pastaraisiais metais ekologiška produkcija vis populiarėjo ir žmonės ją vertina.
Įnešė painiavos
VšĮ „Tatulos programa“ direktorius, tarybos pirmininkas Almonas Gutkauskas pasakoja, kad, kai buvo nuleista „geležinė uždanga“, tai yra, kai, pasak jo, kaimo prekiautojai nebuvo noriai įsileidžiami į sostinę, Vilniuje kurį laiką periodiškai vykdavo tik ekologiškų prekių mugės. Tuomet buvo prasidėjęs prekybos centrų bumas ir kai kurie ūkininkai neteko galimybės realizuoti savo produkcijos. Tad jie nesnaudė ir pakeitė veiklą: didžioji dalis persimetė auginti grūdines kultūras, o štai daržininkų liko nedaug. Taip pat nėra daug ir mušančių ekologišką sviestą, spaudžiančių ekologišką sūrį.
„Dabar šie žmonės lengvai negrįš“, – įsitikinęs A. Gutkauskas. Jo manymu, būtų labai gerai, kad ūkininkai daugiau dirbtų tiesioginėje rinkodaroje, tai yra žiūrėtų, ko pirkėjams reikia, kad ir kartą per savaitę atvežtų parduoti produkciją ir taip užsidirbtų – gautų apyvartinių lėšų.
Beje, direktoriaus teigimu, anksčiau apsipirkti ateidavo ne vien ieškantieji ekologiško produkto, bet ir kaimiško. Dabar gi, pradėjus steigti ūkininkų turgelius, klausimas išsisprendė ir kartu atnešė nemažai painiavos. Dalis pirkėjų, kuriems reikėjo nebūtinai ekologiško produkto, svarbiausia, kad būtų kaimiškas, atkrito. Jie renkasi mobiliuosius turgelius.
A. Gutkauskas primena, kad dabartiniai ūkininkų mobilieji turgeliai nėra vien ekologiški. Juose prekiaujama įvairia produkcija ir ekologiškoji sudaro mažesnę parduodamų produktų dalį. Tačiau ne visi pirkėjai tą žino. A. Gutkausko nuomone, žmonės suklaidinti dėl to, kad pas mus nėra įstatymiškai sureguliuoti tokie dalykai.
Iš tikrųjų tai, kad produkcija ūkininko, dar nereiškia, kad ji ekologiška. O štai vien ekologiškų produktų prekybos vietose su prekiautojais sudaromos griežtos sutartys.
Tačiau A. Gutkauskas susidariusioje painiavoje įžvelgė ir tam tikrų pliusų. Vienas jų – didesnis asortimentas pritraukia daugiau žmonių, taigi šį tą laimi ir prekeiviai ekologiška produkcija.
Jo manymu, jei tokie turgeliai pajėgs ilgiau išsilaikyti, prekyba išsirutulios plačiau. Kita vertus, A. Gutkauskas įsitikinęs, jog susidariusioje situacijoje svarbu išryškinti painiavą ir sugriežtinti įstatymus, kad vartotojai galėtų atsirinkti, kurie gaminiai išties yra ekologiški.
Keitėsi įpročiai
Prekybai įtakos turėjo ne vien painiava, bet ir sunkmetis. Prekiautojai ekologiška produkcija pastebi, kad anksčiau produkciją masiškai pirkdavo jaunos šeimos, o žmonės suvažiuodavo iš visų Vilniaus pakraščių. Dabar gi, kai dauguma turi paėmę didelius kreditus būstui įsigyti, pasak A. Gutkausko, pajuto finansinį smūgį ir tokių pirkėjų gerokai sumažėjo. Tad dominuoja pagyvenę pirkėjai.
Be to, ekonomikos pakilimo metu atlyginimo gavimo dienų prekiautojai nejausdavo, o dabar jos vėl po truputį turi įtakos prekybai.
Per šalčius mažiau prekiauja ir patys ūkininkai. Nors ir susidarė painiava, yra žmonių, kuriems rūpi vien ekologiška produkcija. „Tatulos programa“ kai kuriose sostinės vietose kelia ir kartelę tokiai prekybai – siekia, kad tam tikrose vietose būtų prekiaujama tik labai kokybiška rinktine ekologiška produkcija.
Ugdo vartotoją, bet nesiplečia
Vis dėlto ekologinė prekyba daugiau koncentruojasi sostinėje. Kituose miestuose tokios produkcijos dažniausiai galima aptikti tik kai kuriuose prekybos centruose. Tam, kad tokia produkcija populiarėtų, A. Gutkausko manymu, reikia ne vien išsiugdyti vartotoją, bet ir kad keistųsi politika, būtų daugiau dėmesio skiriama ir tokiems ūkininkams.
Jis pasakojo, kad pačioje veiklos pradžioje „Tatulos programa“ kūrė mažą ekologiškos produkcijos parduotuvių tinklą, tačiau tuo laiku ši idėja nepasiteisino – buvo dar per anksti.
„Prasidėjo prekybos centrų bumas, tad parduotuvių veiklą sustabdėme ir ugdėme vartotoją. Tą darome ir dabar“, – prisiminė direktorius.
Jo teigimu, ekologiška produkcija tuo metu buvo pasiūlyta ir prekybos tinklams, tačiau jokio atsakymo nesulaukta. Tik iš antro karto pavyko sudominti vieną tinklą. Vis dėlto ir patys ūkininkai nesugebėjo užtikrinti nei norimų kiekių, nei didelio asortimento. Be to, atsirado ir kitų problemų. Jo manymu, prekybos centrams tokia produkcija yra daugiau „pasipuošimo reikalas“.
Pasak A. Gutkausko, pati didelių prekybos centrų filosofija yra daugiau orientuota į ilgiau negendantį produktą. Be to, jie orientuojasi gal daugiau į perdirbėjus. O ekologiškai produkcijai reikalingas greitas realizavimas, tam tikrų sąlygų užtikrinimas.
Be to, įtakos turi ir antkainis. Nepaisant to, ekologiškos produkcijos prekybos centruose vis dėlto yra. A. Gutkauskas neslėpė, kad kai kurie ūkininkai ją ir parduoda ne per muges, o tiesiai prekybos centrams.
Svarstyta plėstis ir į kitus miestus. Direktorius prisiminė, kad Vilniuje pavyko idėja rengti muges, Kaune žmonių jos nesudomino. Panevėžyje pirmą kartą taip pat nepavyko – nesulaukta norimo susidomėjimo ir manoma, kad pradėta per anksti. Tačiau Panevėžio apskrities viršininko administracijos kvietimu grįžus po kelerių metų, pirkėjų pakako. Vėliau čia pradėtos organizuoti kasmetinės mugės.
Vis dėlto manoma, kad koncentruotis pirmiausia reikėtų sostinėje, kur gyvena daug gerai uždirbančių žmonių.
Be to, mugės yra būdas parodyti tiek valdžiai, tiek mokslui, tiek švietimui, kad ekologiška produkcija yra svarbi visuomenei. Tuomet ir formuojant politiką būtinas kitoks požiūris.
„Kitur nebūtų buvę taip efektyvu“, – neabejoja jis. | 
