 Daiva SAVICKIENĖ
Prieš ketverius metus bankrutavusio „Ekrano“ turtas vis dar laukia pirkėjų – ypač didieji buvusios gamyklos pastatai. Turėta ir originalių idėjų tūkstančius laisvų kvadratinių metrų paversti loftais, bet su tuo nesutikta.
Bankrutavus didžiausiai Panevėžio įmonei „Ekranas“, pirkėjų bendrovės nekilnojamajam turtui radosi labai pamažu. Tačiau šiuo metu jau parduota daugiau nei pusė pastatų.
Mažuosius išpirko pirmus
Tiesa, vertinant pagal pastatų užimamą plotą, jo dar likę daugiau nei pusė. Pasak bankroto administratoriaus bendrovės „Baklis“ įgalioto asmens Gintaro Gelčio, kol kas liko neparduoti visi didieji pastatai, išskyrus vieną. Jų bendrasis plotas siekia 30–40 tūkst. kvadratinių metrų.
„Mažiukų pastatų išpirkta didžioji dalis, o didžiaisiais pastatais kol kas nesidomima“, – konstatavo G. Gelčys.
Lig šiol už parduotą bendrovės turtą surinkta apie 50 milijonų litų. Tai toli gražu nesiekia ir pusės sumos, prašytos pirmosiose varžytynėse, – 300 milijonų litų, tačiau tokias sąlygas diktuoja rinka.
Beje, didžiąją dalį bankrutavusios bendrovės pastatų įsigijo pakankamai gerai žinomos miesto įmonės. Nuspręsta padalyti ir žemės sklypus. Tai, G. Gelčio teigimu, daroma centralizuotai. Nuspręsta kreiptis į miesto Savivaldybę dėl šių reikalų sutvarkymo.
Madinga idėja nesuviliojo
Kreditorių komitetui buvo pasiūlyta viename pastate įrengti vadinamuosius loftus – tai yra labai erdvius gyvenamuosius būstus gamybinėse patalpose. Pasak G. Gelčio, siūlyta pirmojo stiklo cecho pastate įsigyti dalį patalpų, tačiau „Ekrano“ kreditoriai su tuo nesutiko. Pasak bankroto administratoriaus atstovo, tokiu atveju verslas būtų vykdomas vos kelių šimtų kvadratinių metrų plote, o viso pastato dydis – apie 28 tūkst. kvadratinių metrų. Tad bandymas įrengti gyvenamąsias patalpas tik sąlyginai nedidelėje dalyje pastato, G. Gelčio teigimu, būtų ne itin vykusi mintis. Nuspręsta, kad administravimas kainuotų gerokai daugiau. Be to, pasunkėtų galimybės parduoti likusią pastato dalį, pardavimas užsitęstų dar ilgiau.
G. Gelčys neatmeta galimybės, kad loftų įrengėjus būtų sudominęs ir kuris mažesnis pastatas, tačiau dauguma jų parduota, tad pasirinkimo beveik nelikę – ypač tokiam specifiniam tikslui. O pirmojo stiklo cecho pastato langai yra į marių pusę. „Tai kraštinis pastatas su gražiu vaizdu į vandenį“, – aiškino G. Gelčys, kodėl domimasi būtent šiuo pastatu.
Beje, prašymą įrengti loftus padavė fizinis asmuo, tačiau ar jis atstovauja kokiai nors įmonei ar veikė savarankiškai, bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo teigė nežinantis.
Tąso po teismus
Ne visas „Ekrano“ turtas buvo parduotas sėkmingai. Beje, šiuo metu vis dar bylinėjamasi su uždarąja akcine bendrove „Otega“. Ji prieš porą metų norėjo pirkti bankrutavusios bendrovės turtą, sumokėjo rankpinigius, bet persigalvojo. Vėliau minėta bendrovė paprašė grąžinti sumokėtus rankpinigius, o jų neatgavusi pradėjo teisminius ginčus.
Galiausiai teismas, pasak G. Gelčio, nusprendė, kad turi būti sugrąžinta nedidelė dalis sumokėtų rankpinigių, bet kreditorių komitetas nusprendė teisminius ginčus tęsti toliau. Tad Apeliacinio teismo nutartis kasacine tvarka apskųsta Aukščiausiajam Teismui.
Iki šiol bankrutavusi bendrovė nėra iki galo atsiskaičiusi su buvusiais darbuotojais, mat dėl mokestinių įstatymų pasikeitimų skola per tą laiką gerokai išaugo, palyginti su pirmine.
Neseniai darbuotojams vėl išmokėta dalis pinigų, bet dar liko apie 3–3,5 mln. litų skola.
Kada galėtų būti baigta „Ekrano“ bankroto procedūra, šiuo metu tikriausiai nepasakytų niekas. G. Gelčio teigimu, viskas priklausys nuo to, kaip greitai atsiras pirkėjų bendrovės pastatams. Be to, įtakos turės ir kreditorių sprendimai.
Dalis turto yra įkeista, tad įkaito turėtojai gali nuspręsti turtą perimti patys. | 
