 Daiva SAVICKIENĖ
Nors šiemet javų derlius bus mažesnis, o grūdų kaina gerokai aukštesnė, bendrovė „Amilina“ nesiskundžia – Panevėžio įmonė sako galėsianti tiek pat brangiau parduoti ir savo produkciją.
Šie metai, pasak uždarosios akcinės bendrovės „Amilina“ – kviečių krakmolo, glitimo ir pašarų gamintojos – generalinio direktoriaus Mindaugo Gedvilo, pasižymi trimis dalykais.
Nors, pagal statistiką, auginami plotai padidėjo 15 procentų, derlius, palyginti su praėjusiais metais, dėl žiemos ir vasaros gamtos išdaigų yra sumažėjęs. Kadangi karščiai pristabdė grūdo augimą, ir grūdų kokybė yra prastesnė – jie smulkesni, juos sunkiau perdirbti. O štai kainos išaugo kone 60 proc.: praėjusiais metais už toną kviečių mokėta 450 litų, o šiemet – 200 litų daugiau. Pagrindine to priežastimi įvardijamas nederlius Rusijoje, Ukrainoje, Kazachstane. Ar kainos tokios išliks, M. Gedvilo teigimu, jau kitas klausimas. Kol kas tai būtų tas pats, kaip prognozuoti orus mėnesiui į priekį.
„Kol nepaaiškės realūs Rusijos derlingumai, tol kainų lygs bus aukštas“, – įsitikinęs jis.
Tačiau, jei baigus javapjūtę taps aišku, kad rezultatai blogi, kainos taip ir liks aukštos.
Iš esmės, „Amilinos“ vadovo teigimu, grūdų pasaulyje netrūksta – kyla spekuliatyvinis kainų burbulas. „Kas aukštai kyla, paprastai žemai ir krenta“, – sako M. Gedvilas.
Pasikliauja eksportu
Kol kas aišku viena: grūdus šiemet teks pirkti brangiai. Tačiau Panevėžio įmonės tokios tendencijos negąsdina. „Nesiskundžiame ta situacija“, – tikina M. Gedvilas. Esą įmonė dirba 100 procentų našumu. Šiemet planuojama supirkti apie 220 tūkst. tonų kviečių, arba ketvirtadaliu daugiau nei pernai.
Bendrovė orientuota į eksportą – praktiškai visą pagaminamą produkciją „Amilina“ eksportuoja į 32 pasaulio šalis Vakarų Europoje, Arabijoje, taip pat į Pietų Afrikos Respubliką ir kt. – geografija labai plati. Šiemet pradėtas eksportas ir į Aziją.
Svarbu tai, kad rinkoje tokia situacija, jog bendrovė turi galimybę smarkiai didinti produkcijos pardavimo kainas – t. y. kiek brango žaliava, tiek branginama ir pagaminta produkcija. M. Gedvilas pasakojo, kad panašiomis sąlygomis dirba ir konkurentai Vakarų Europoje, už grūdus mokantys gal net brangiau nei lietuviai.
Kviečių krakmolo gamintojai konkuruoja su bulvių krakmolo gamintojais. Tačiau bulvių nederlius Europoje kone didesnis nei javų. Tad jie didina kainas ir gal net daugiau, anot įmonės vadovo, nei kvietinio krakmolo gamintojai.
Pozicijos tvirtos
Kviečių krakmolą daugiausia naudoja popieriaus gamintojai. Prieš maždaug porą metų veiklą pradėjusi „Amilina“ užima apie 11 proc. Europos nemodifikuoto kviečių krakmolo rinkos. Tad, anot M. Gedvilo, Europoje panevėžiečiai gamintojai yra ketvirti ar penkti iš 8–10 žaidėjų šioje rinkoje. „Neblogas pasiekimas pradėjus prieš porą metų“, – džiaugiasi „Amilinos“ vadovas.
Panašių kviečių krakmolo ir glitimo fabrikų visame pasaulyje yra apie devynias dešimtis. Panevėžiečiai užima apie 0,5 procento pasaulinės glitimo rinkos. Apie 40 proc. jo eksportuoja į JAV, dar maždaug 30 proc. – į Europos valstybes ir kitur. Glitimas įmonėje atskiriamas mechaniniu būdu. Jis daugiausia naudojamas maisto pramonėje – gerina natūralių duonos gaminių, įvairių kepinių kokybę. Taip pat naudojamas ir lašišų bei specifiniams žuvų pašarams gaminti.
Bene mažiausiai pajamų įmonė gauna realizuodama kombinuotuosius pašarus, nes jie pakankamai pigūs.
Krizė nebaisi
„Amilinoje“ šiuo metu dirba 250 žmonių. Įmonei vadovaujantis M. Gedvilas džiaugiasi, kad net užgriuvus krizei nebuvo atleidžiami žmonės, mažinami atlyginimai. O darbo vietų po truputį net daugėja.
„Demonstruojame stabilumą krizės laiku. Taip ir turi būti – mes eksportuotojai“, – pabrėžė generalinis direktorius.
Įmonė kasmet į gamybą investuoja apie 15–20 mln. litų – siekiama didinti našumą. M. Gedvilo teigimu, parduoti būtų galima ir daugiau, bet trūksta pajėgumų.
Šiemet taip pat numatytos investicijos į pakavimo cechą, bus statomas sandėlis. Visa tai kainuos apie 12 mln. litų.
M. Gedvilas pasakojo, kad Lietuvoje prikuliama apie 1,8 mln. tonų kviečių. Perdirbamas pakankamai nedidelis kiekis, nes apie milijoną tonų grūdų eksportuojama. Iš vienos pusės tai gerai, nes ūkininkai turi kur padėti grūdus, tačiau, kita vertus, Lietuva turėtų didesnę pridėtinę vertę, jei parduotų jau perdirbtą produktą.
„Amilina“ perdirba trečdalį šalyje perdirbamo kviečių kiekio. | 
