 Daiva SAVICKIENĖ
Prieš sunkmetį bene sparčiausiai besivystęs nekilnojamojo turto sektorius išgyvena prastus laikus. Ir nors tikinama, kad visiško sąstingio nėra – procesas, nors lėtai, juda, bėda ta, kad jis neprognozuojamas.
DnB NORD banko vyresnioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad kol kas nekilnojamojo turto rinka neturi stimulo augti, ji labai priklausoma nuo vidaus ūkio situacijos. Tai į vartotojus orientuotas ūkio sektorius ir priklausomas nuo to, kaip sekasi namų ūkiams, įmonėms, kaip auga nedarbas ir panašių dalykų.
Prognozės – niūrios
Pirmiausia, analitikės manymu, turi atsigauti užsienio rinkos, eksportuojančios ūkio šakos, tik tuomet pradės kilti vidaus vartojimas, o kartu pradės atsigauti ir nekilnojamojo turto rinka. To artimiausiu metu nesitikima.
„Braižome ateities tendencijas. Jei atsigaus užsienio rinkos, lietuviai į tai tinkamai sureaguos, galbūt jau 2011 metų pabaigoje ir pasimatys atsigavimo ženklų“, – sako I. Genytė-Pikčienė. Tačiau artimiausiu metu didesnių atsigavimo ženklų tikėtis neverta – nedarbas auga dar labai sparčiai. Kai kuriais duomenimis, pavasarį jis gali siekti ir 20 procentų. Tad dalis jaunų žmonių, kurie neturi būsto, greičiausiai emigruos.
„Tendencijos šiam sektoriui kol kas niūrios“, – atvirai sako analitikė.
Kainos neaugs
Šiemet paklausos nekilnojamojo turto rinkoje nebus, o kainos dar kris. Kiek, labai sunku pasakyti. Tai priklauso nuo pačios rinkos situacijos, t. y. nuo to, kaip elgsis nekilnojamojo turto tarpininkai – ar laikys turtą, ar vis dėlto stengsis realizuoti jo kuo daugiau; ar statybos organizacijos pajėgs atsilaikyti ir neišparduos viso turimo pastatyto nekilnojamojo turto.
Įtakos turėtų ir staiga šoktelėjusi paklausa, tačiau, matyt, to artimiausius keletą metų nebus ir kainos vėl iki rekordinių aukštumų neišaugs.
Šiuo metu, I. Genytės-Pikčienės teigimu, rinka labai neaktyvi, nėra stimulo jai augti.
„Žvelgiant į dabartinį nedarbo lygį aišku, kad su tuo teks kovoti ne vienus metus. Rinkos potenciją mažins ir emigracija, tad paklausos šuolio per ateinančius trejus ketverius metus, manau, nebus“, – sako ji.
To paties banko vyriausiojo analitiko profesoriaus Rimanto Rudzkio duomenimis, šiuo metu Vilniuje nekilnojamojo turto kainos yra didesnės nei panašioje situacijoje esančioje Rygoje ar Taline. Perkamumo indeksas yra žemesnis nei daugelyje Europos šalių, greito ekonomikos atsigavimo šalyje nesitikima.
Tiesa, ši rinka priklausoma ir nuo bankų kreditavimo politikos, t. y. nuo kada bankai vėl pradės lengviau teikti kreditus, tačiau bent jau artimiausiu laiku, pasak R. Rudzkio, to neturėtų būti. „Kol ekonomikos būklė įtartina, bankai nerizikuoja“, – konstatavo jis.
Paklausa nenuspėjama
Korporacijos „Matininkai“ Panevėžio regiono skyriaus vadovas Valdas Beinoris patvirtino, kad kol kas niekas šioje rinkoje nesikeičia. Pasak jo, ženklesnių rinkos atsigavimo požymių nematyti. Tiesa, nekilnojamuoju turtu domimasi. Be to, jis priminė, kad ir geriausiais metais sausis–vasaris būdavo sudėtingi, o šiemet tikėtis pokyčių neverta.
Kita vertus, pasak V. Beinorio, „nėra didelio pirkimo, bet nėra ir visiško štilio“. Tik tas pirkimas neprognozuojamas: vieną savaitę klientų gausu, kitą – „visi kaip išmirę“, niekas nesidomi nekilnojamuoju turtu.
Pavyzdžiui, praėjusią savaitę klientų buvo kaip niekada daug, aktyviai domėtasi naujais butais, sudaryti keli sandoriai.
Vis dėlto šiuo metu bene labiausiai domimasi vadinamuoju pigiausiu turtu – vieno ir dviejų kambarių butais senos statybos namuose, sodais, pigesniais sklypais, t. y. tuo nekilnojamuoju turtu, kurį įmanoma dar įsigyti iš santaupų.
V. Beinoris mano, kad šiemet tikėtis kokių nors pokyčių sunku.
Krito trečdaliu ir daugiau
Pernai nekilnojamasis turtas atpigo maždaug trečdaliu, o kai kuris ir 40 procentų. Kai kurie sklypai – dar labiau. Pasak V. Beinorio, sklypai, skirti vystymui ar labai prabangūs miesto centre, kainuoja du tris kartus pigiau. Jo manymu, kai kuriuose segmentuose kainos jau nebeturėtų itin kristi. Tiesa, mokant grynaisiais, t. y. neimant kredito, derybų metu galima nusiderėti 5–10 procentų.
Jo teigimu, negalima sakyti, kad bankai visai nekredituoja būsto įsigijimo, tačiau nedaug liko žmonių, gaunančių pakankamai didelį atlyginimą, be to, galinčių pasakyti, kad keletą metų jų atlyginimai nemažės.
Tiesa, ir su tomis kainomis yra įvairių niuansų. Pavyzdžiui, jei nekilnojamasis turtas pirktas „lubinėmis“ kainomis ir dabar jį reikia parduoti, suskaičiavus išlaidas ir pajamas atsiras pakankamai didelė skylė. Kuriam neskubu parduoti, gali keletą metų palaukti ir nuomoti, tą ir daro. Pasak V. Beinorio, yra ir įvarytų į kampą, priverstų parduoti, neatsižvelgiant į kainą. Tad skelbimuose, anot jo, būna ir nelogiškai pigių butų.
„Vienam 1000 litų dabar yra vertesnis nei 3000 litų po kokių dviejų mėnesių. Čia kiekvienas individualiai sprendžia“, – sakė jis.
Dabar dažnai sakoma, kad bankai turi gausybę nemokių klientų, tačiau, V. Beinorio žiniomis, bankai masiškai neperiminėja turto iš klientų už paskolas ir pirmiausia ieško kompromisų.
|
