 Daiva SAVICKIENĖ
Švietimo ir mokslo ministerija prakalbo apie kvalifikacijos tobulinimo kursus bedarbiams, baigusiems aukštąjį mokslą. Darbo birža, turėsianti finansuoti kursus, kol kas mažai apie tai žino.
Žmonės, įgiję aukštąjį išsilavinimą, praradę darbą paprastai turi mažai vilčių, kad darbo birža juos siųs į kokius nors kursus – prioritetas daugiau teikiamas neturintiesiems jokios specialybės.
Įtrauks ir mokytus
Kita vertus, ir patys gal ne visada būna suinteresuoti įgyti kokį nors amatą, paprastai gana tolimą nuo jų dirbto darbo, pavyzdžiui, baigti kirpėjų kursus. Tačiau prarasti įgytų įgūdžių nenori.
Švietimo ir mokslo ministerijos paskelbta žinia apie kvalifikacijos tobulinimo kursus aukštosiose mokyklose aukštąjį išsilavinimą turintiems bedarbiams sudomino ne vieną. Tiesa, kol kas apie tai turima dar mažai informacijos – tvirtinama, kad tvarka dar tik rengiama, tačiau įsigalioti turėtų jau nuo šių metų rugsėjo 1-osios.
Baigusiesiems kursus planuojama išduoti specialius pažymėjimus, liudijančius įgytas darbo rinkoje patrauklias kompetencijas. Jie turėtų trukti nuo dviejų mėnesių iki metų. Ne mažiau kaip ketvirtadalį programos planuojama skirti praktiniam mokymui. Tačiau kol kas nelabai žinoma, kokie kursai galėtų būti. Skelbiama, kad universitetai ir kolegijos ministerijai teiks informaciją apie kvalifikacijos tobulinimo modulius, kuriuos galėtų pasiūlyti norintiesiems atnaujinti ar įgyti naujų žinių. Kursus turėtų finansuoti darbo birža.
Tiesa, ji dar kol kas mažai ką gali pasakyti apie naujoves. Tiek Lietuvos darbo biržos, tiek Panevėžio darbo biržos atstovai tvirtino mažai žiną apie naujas galimybes bedarbiams – tik tiek, kiek buvo paskelbta.
Panevėžio darbo biržos direktoriaus Juozo Mėlynavičiaus teigimu, sunku ką nors komentuoti, kai nėra aišku, kokios programos bus siūlomos bedarbiams. Būtent nuo to, jo manymu, labai priklausys, kiek toks žingsnis pasiteisins.
Nieko netrūksta
Šiuo metu nedarbas Panevėžyje siekia beveik 17 procentų. Tarp bedarbių yra įvairių specialybių žmonių.
Panevėžyje šiek tiek paprasčiau susirasti darbą turintiesiems finansinį aukštąjį išsilavinimą ir vadybininkams.
Tačiau vadybininkai, direktoriaus J. Mėlynavičiaus manymu, itin neapibrėžta specialybė, tad sunku pasakyti, kas jais dirba. Pastaruoju laiku po truputį populiarėja inžinerinės specialybės, pavyzdžiui, prireikia statybos inžinierių. Kaip ir anksčiau, darbo sunku rasti pradinių klasių mokytojams.
Panevėžyje rengiami medicinos darbuotojai, tačiau mieste šios specialybės atstovų beveik nereikia. O štai Lietuvoje jų trūksta. J. Mėlynavičiaus tokia padėtis nestebina – krašte, kur rengiami tam tikri specialistai, jų paprastai netrūksta. Pavyzdžiui, Šiauliuose netrūksta pedagogų.
Ne visiems pavyks
Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto direktorius prof. dr. Žilvinas Bazaras manė, kad tokia tvarka būtų gera.
Jis tikisi, kad bus taikomas panašus modelis kaip anksčiau perkvalifikuojant pedagogus – iš esmės suteikti panašios pakraipos nauji diplomai. Be to, turėtų būti atsižvelgta į specialistų poreikį darbo rinkoje.
„Viską lems darbo rinka – kokia regione darbo pasiūla“, – mano jis.
Tačiau neatmetė galimybės, kad bus susidurta su dabartinių kursų patiriamomis problemomis, tai yra kol žmogus juos baigia, tos specialybės darbuotojų darbo rinkai nebereikia.
„Manau, kai kuriems pasiseks, kai kuriems ne“, – įsitikinęs Ž. Bazaras.
Tačiau tobulinimasis duos naudos.
„Jei bedarbis nedirbo, ypač ilgesnį laiką, būtina pasitobulinti, nes viskas keičiasi, atsiranda naujų technologijų“, – aiškino direktorius.
Mokymasis, jo manymu, žmogui neleis „apkerpėti“, galbūt padės įgyti gretutinę specialybę, perprasti naujas informacines technologijas.
„Gyvenimo greitis labai didelis, viskas labai sparčiai keičiasi. Jei žmogus nejudės, nieko nebus.
Juk jis labai greitai nurašomas kaip darbuotojas“, – priminė jis realybę. | 
