 Daiva SAVICKIENĖ
Po savaitgalio dar pailgėjo vilkikų eilės Latvijos ir Rusijos pasienyje. Neprognozuojama, kiek tai dar gali užtrukti, tačiau spėjama, jog retas iš ten laukiančių lietuvių vairuotojų spės Kalėdoms grįžti namo.
Apkaltinusi Latvijos vežėjus dėl nesumokėtų muitų už krovinius, Rusija uždarė sieną, todėl pasienyje kartu su latviais įstrigo ir niekuo dėti lietuvių ir kitų šalių vežėjai. Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ duomenimis, pirmadienį Terechovo pasienio poste laukė apie 1100 vilkikų, o Grebnevo pasienio poste daugiau nei 500.
Laukia ne tik važiuojantieji į Rusiją, bet ir iš jos grįžtantieji. O jų taip pat nemažai: Terechovo pasienio punkte apie 300, Grebnevo – apie 100.
Savaitgalį asociacijai teko pasienyje jau ne pirmą parą laukiantiems keliems šimtams vežėjų siųsti humanitarinės pagalbos autobusą su maisto ir vandens kroviniu.
„Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius sako, kad iš tikrųjų savaitgalį eilė, kaip ir prognozuota, padidėjo. Pasienyje laukiantys vairuotojai susidūrė su problemomis. Pasak jo, jau senokai vežėjams baigėsi maistas, pinigai, degalai. Prie visų problemų prisideda ir šaltis. Nors šiuolaikiniai vilkikai yra pakankamai šilti, tačiau laukti šaltyje vis tiek nėra malonu. Be to, pasak A. Kondrusevičiaus, kai kurių degalų bakai nebuvo itin pilni, tad sparčiau baigėsi degalai. Kai kuriems vairuotojams kilo problemų dėl degalų kokybės – spėjama, kad įsipilta ne itin kokybiškų. Tad užšalo varikliai, kitos sistemos. Vežėjų įmonės jiems turėjo vežti ir degalų.
Savaitgalį asociacija į Latvijos ir Rusijos pasienį gabeno ir humanitarinę maisto bei vandens siuntą.
„Organizavome humanitarinę ekspediciją. Tam kartui užkamšėme skyles, ir vyrai buvo patenkinti“, – pasakojo asociacijos prezidentas.
Kartu priminė, kad asociacija dar užpraėjusią savaitę vežėjams rekomendavo į Rusiją vykti per Baltarusiją. Kita vertus, vežėjai nėra patys sau šeimininkai – viskas krovinio šeimininko valioje.
Pasak A. Kondrusevičiaus, asociacija stebi situaciją, palaiko ryšius su lietuvių ambasada Latvijoje. Vis dėlto, jo manymu, Latvijos valdžia galėtų labiau pasirūpinti padėtimi.
Kol kas sunku pasakyti, kiek tęsis tokia padėtis. Asociacijos prezidentas sakė nežinantis, ar vyksta derybos, kokioje jos stadijoje, ar yra koks nors mechanizmas spręsti susidariusią problemą, tad ir kažką komentuoti būtų sunku. Jo teigimu, kalbėtasi su Latvijos vežėjų asociacijos prezidentu – jie tik šią savaitę bandys tartis dėl problemų sprendimo. Beje, eilėje pasienyje laukia ne vien latviai ir lietuviai, bet ir rusai, lenkai. Tačiau maždaug pusė laukiančiųjų yra lietuviai.
Patiriami nuostoliai bus didžiuliai ne tik vežėjams. Viena prastovos para atsieina apie 200–300 eurų, priklausomai nuo vilkiko tipo (t. y. ar tai tentinis vilkikas, ar refrižeratorius). O eilės pasienyje driekiasi apie penkias paras.
Pasak A. Kondrusevičiaus, pačiai Rusijai taip pat nuostolingi tokie trukdžiai pasienyje. Ne tik importuotojai negauna prekių, bet ir nesumokami mokesčiai valstybei.
„Ne man spręsti apie tokią ekonominę logiką, bet, manau, reikia pasiruošti, kad kitų šalių vežėjai nebūtų trukdomi“, – mano jis.
Tie, kurie pirmieji stovi eilėje, gal ir spės grįžti Kalėdoms, tačiau abejojama. Pasak prezidento, jei vakar pavyko pervažiuoti sieną, dar laukia diena kelio iki Maskvos, kokios dvi dienos, kol bus sutvarkyti muito reikalai, ir dar reiks laiko grįžti.
„Manau, mums reikia apsišarvuoti kantrybe“, – sakė A. Kondrusevičius.
Beje, ši savaitė praktiškai paskutinė darbo savaitė vežėjams šiemet. Pasak prezidento, darbas dėl švenčių nutrūksta vos ne mėnesiui ir vežėjai į Rusiją tuo laiku nebevažiuoja. Tad norima, kad lietuviai vežėjai iškrautų produkciją ir grįžtų namo kuo greičiau. |
