 Daiva SAVICKIENĖ
Prieš keletą metų sparčiai plėstas mėsos perdirbimo sektorius turi bėdų. Gerokai išaugęs PVM ir mėsą iš Lenkijos vežantys turgaus prekeiviai klampina jį, o mėsos kainos – pirkėjus.
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Gintautas Kniukšta neslepia, kad pastaraisiais metais šalies mėsos sektoriuje aštrėja problemos, kylančios dėl didinamo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mėsai ir mėsos gaminiams.
PVM neleidžia konkuruoti
Nuo praėjusiųjų metų pradžios panaikinus lengvatinį 5 procentų PVM tarifą šviežiai mėsai, į Lietuvos rinką plūstelėjo lenkiška mėsa ir jos gaminiai. Jie parduodami turguose, prekiaujant su verslo liudijimais, dažniausiai nemokant PVM ar vengiant jį mokėti.
Tad šalyse kaimynėse galiojant lengvatiniam PVM tarifui mėsai, Lietuvos gamintojai praranda konkurencingumą įvežtinės produkcijos atžvilgiu.
G. Kniukšta pasakojo, kad lengvatinius PVM tarifus maisto produktams taiko net du trečdaliai Europos Sąjungos šalių, jis yra labai artimas šalių kaimynių tarifams. Jo manymu, tokiu būdu siekiama išvengti nereikalingų rinkos pranašumų kitos šalies atžvilgiu, taip pat, kad pirmojo būtinumo maisto produktus įstengtų vartoti net mažiausias pajamas gaunantys žmonės.
„Lietuvoje susiklostė priešinga situacija, krizės laikotarpiu rinkos dalyvius palikusi prarandančius turėtas pozicijas, o Lietuvos gyventojų mėsos suvartojimo lygis yra gerokai žemesnis nei ES vidurkis“, – konstatavo asociacijos direktorius.
Pagal mėsos suvartojimą vienam gyventojui per metus Lietuva yra 19-oje vietoje tarp ES šalių.
Neteko ir valstybė
Muitinės departamento duomenimis, aukštesnės pridėtinės vertės produktų, t. y. mėsos gaminių, importo apimtys nuolat auga. Tokiu būdu valstybė nemažai praranda. Augantis importas, G. Kniukštos manymu, rodo, kad mūsų šalies mėsos perdirbimo sektorius neteko darbo ir nesukūrė naujų darbo vietų, taigi nepervedė mokesčių į biudžetą.
Asociacijos duomenimis, pernai mėsos perdirbimo įmonės iš darbo atleido nuo 13 iki 20 procentų darbuotojų, o apyvarta smuko daugiau nei penktadaliu.
Kartu, G. Kniukštos teigimu, į šalį buvo įvežti žemiausios kokybės mėsos gaminiai, o į valstybės biudžetą tiesiogiai nepateko didesnė PVM dalis. Tad, jo įsitikinimu, didelės mėsos gaminių importo apimtys skaudžiai atsiliepia Lietuvos mėsos perdirbėjų veiklai – neleidžia išnaudoti verslo planuose numatytų pajėgumų, ribojama plėtra ir panašiai. Be to, turėjo didelę įtaką pirminei žemės ūkio gamybai ir taip pat skaudžiai atsiliepė Lietuvos ūkininkams. Be to, naikinama galvijienos žaliavų bazė.
O ką iš PVM didinimo laimėjo valstybė, G. Kniukštos manymu, pasakyti sunku. Atlikta analizė rodo, jog iš pirkėjų į valstybės biudžetą už mėsos produktus surenkamas papildomas PVM nepateisino prognozių – tikėtasi, kad PVM bus sumokėta kelis kartus daugiau. Be to, vartotojas, mokėdamas didesnius mokesčius, mažina šių produktų vartojimą, taigi mažėja ir perdirbėjų, ir žemdirbių gamybos apimtys.
Valstybė, didindama PVM tarifo skirtumą tarp Lenkijos ir Lietuvos rinkų, iš esmės remia nelegalų lenkiškų produktų įvežimą į Lietuvos turgavietes. Pasak G. Kniukštos, konkurenciniai lenkiškos produkcijos pranašumai išryškėjo turguje, kur mėsos kainos išaugo be pagrindo. Asociacijos duomenimis, šiuo metu šalyje veikia daugiau nei šimtas turgaviečių, kuriose vyrauja prekyba mėsa ir mėsos gaminiais (57 proc.) bei daržovėmis ir vaisiais (33 proc.) iš Lenkijos, nors oficialus mėsos ir daržovių importas iš šios šalies mažėja. Tad šalyje, jo teigimu, klesti šešėlinė prekyba.
Mažės mokestis – mažės kainos
Pasak asociacijos vadovo, statistiniai duomenys byloja, kad sumažinus PVM mažėja ir mažmeninės produkcijos kaina. Visa tai patvirtina ir Europos, ir mūsų šalies patirtis. Nuo 2003 metų pradžios Lietuvoje įsigaliojus 5 procentų PVM tarifui šviežiai ir šaldytai mėsai, per 2003–2006 metus mėsos suvartojimas išaugo net 1,5 karto, o kainos sumažėjo. Augant vartojimui, augo ir įmonių gamybos apimtys, darbo vietų skaičius, sumažėjo mėsos gaminių importas, suvienodėjo konkurencinės sąlygos su turgaus prekeiviais, o žemdirbiams pakilo supirkimo kainos.
Asociacijos iniciatyva sudaryta darbo grupė PVM klausimams svarstyti siūlė Seimui, Vyriausybei ir kitoms valdžios institucijoms pripažinti, kad PVM padidinimas ir šiandieninė Lietuvos žemės ūkio bei maisto produktų gamintojų padėtis dėl skirtingų mokesčių turguje ir prekyboje ne tik pažeidžia konkurencingumo principus, bet ir neskatina nacionalinio gamintojo perspektyvaus požiūrio į ateitį, atima galimybę pirmojo būtinumo maisto produktus įsigyti mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms.
Pasak G.Kniukštos, su parengta rezoliucija supažindinta ir Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė. Darbo grupė siūlo Seimui ir Vyriausybei grąžinti lengvatinį PVM tarifą šviežiai ir šaldytai mėsai bei paukštienai, t. y. padaryti tokį, koks buvo taikomas iki 2009 metų sausio 1 dienos Taip pat 12 punktų sumažinti PVM tarifą duonai ir grūdų produktams bei mėsos gaminiams. Teigiama, kad tuomet pirmojo būtinumo produktus galės įsigyti ir mažiausias pajamas gaunantys žmonės, didėtų darbo vietų skaičius, biudžeto pajamos, būtų dirbama vienodomis konkurencijos sąlygomis visose rinkos grandyse.
Taip pat siūloma grąžinti sumažintą PVM tarifą šviežioms daržovėms ir vaisiams pagal baigtinį produktų sąrašą, kuris turėjo būti pradėtas taikyti nuo 2009-ųjų sausio 1 dienos. Didžiųjų miestų turgaus prekeiviams, prekiaujantiems mėsa ir mėsos gaminiais (išskyrus ūkininkus), darbo grupė siūlo peržiūrėti ir nustatyti adekvatų gaunamoms pajamoms fiksuotą pajamų mokesčio dydį arba per artimiausią pusmetį įteisinti kasos aparatus.
Gautų dar daugiau
G. Kniukštos žiniomis, šalyje veikia 101 turgavietė. Jose prekiauja beveik 3 tūkstančiai prekeivių pagal verslo liudijimus ir kiek daugiau nei tūkstantis ūkininkų, nuolat prekiaujančių savo išauginta ar pagaminta produkcija. Pastarieji sudaro tik 28 procentus visų prekiautojų. O didesnę dalį prekybos vietų užima verslininkai perpardavinėtojai.
Asociacijos duomenimis, jeigu visai parduodamai mėsai ir jos gaminiams turguose būtų taikomas PVM, valstybės biudžetas surinktų daugiau kaip 300 mln. Lt mokesčių. Dabar gi verslas yra atsidūręs nelygioje konkurencinėje kovoje, o valstybė praranda pajamas.
G. Kniukšta teigė, kad Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto atlikto tyrimo duomenimis, pridėtinės vertės mokesčio dydis yra vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos prekybos turgavietėse ir šešėlinės ekonomikos mastui Lietuvoje. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad didžiuosiuose šalies miestuose vienos prekybos vietos, prekiaujančios mėsa ir mėsos gaminiais, apyvarta per metus siekia 335 tūkstančius litų.
„Tai reiškia, kad visi šie prekeiviai turėtų registruotis PVM mokėtojais“, – sakė jis.
Pavyzdžiui, vien Vilniaus mieste šiuo metu yra 197 prekybos vietos, kuriose prekiaujama mėsa ir jos gaminiais. Pasak G. Kniukštos, tai reiškia, kad valstybės biudžetą kasmet turėtų papildyti daugiau kaip 13 milijonų litų pridėtinės vertės mokesčio.
„Kol valstybė lenkiškos mėsos perpardavinėtojams sudaro „šiltnamio“ sąlygas, situacijos pagerėjimo laukti neverta. Dauguma prekeivių mėsa ir mėsos gaminiais yra ne ūkininkai, o jų vardu prisidengę įvežtinės produkcijos perpardavinėtojai“, – apgailestavo jis. | 
