 Daiva SAVICKIENĖ
Pristatydama šių metų ekonomikos prognozes, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė teigė, jog šie metai, jei tik neįvyks kokių sukrėtimų, bus panašūs į praėjusius
Bene daugiausia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė kalbėjo apie šių dienų aktualijas, apie Vilniuje, Gedimino prospekte, įsikūrusiose valstybės institucijose brandinamus sprendimus.
Kas ketvirtas – šešėlyje
Kartu pateikė ir instituto šių metų atliktą ekonomikos tyrimą. Jis, beje, atliekamas du kartus per metus ir, pasak R. Vainienės, skiriasi nuo pateikiamų statistikų ar bankų ekspertų prognozių. Šiame tyrime ekonomiką vertina patys rinkos dalyviai, todėl tyrimas būna itin tikslus.
Be to, tyrime atsispindi kai kurie dalykai, kurių kiti ekspertai nepateikia. Vienas tokių – šešėlinė ekonomika. Tyrimas rodo, kad šiemet šešėlinė ekonomika sieks 27 procentus. Skaičiai iškalbingi: daugiau nei kas ketvirtas litas yra šešėlinis.
Apie šių metų ekonomiką instituto prezidentė kalbėjo vaizdžiai. Pasak jos, čia tas pats, kaip ir ligoniui – serga, būklė sunki, bet stabili. Jei valdžia nepadarys kokios nors rimtos klaidos ar kitose rinkose neįvyks ko nors nenumatyto, galinčio paveikti daugelį, metai bus labai panašūs kaip ir 2009-ieji.
R. Vainienės teigimu, dabar daug kas sako: vartojimas sumenkęs, reikia jį skatinti, žmonės turi daugiau vartoti, tačiau tokie siūlymai nėra pagrįsti. Instituto prezidentės teigimu, šis pasakymas būtų panašus į tai: atsidarykime spinteles ir suvalgykime paskutinius makaronus. Tačiau tai problemų neišspręs.
Faktas, kad gyventojai pradėjo taupyti, yra labai gerai, tačiau to, deja, nepadarė valstybės sektorius. Dėl to pas mus blogesnė situacija nei Estijoje.
„Krizė atėjo iš kitur, tačiau namų darbai turi būti daromi čia, Lietuvoje“, – tvirtino R. Vainienė. Jos nuomone, lietuviai yra labai lankstūs, tik, deja, ne visada tai tinkamai išnaudojama. Pavyzdžiui, turint lankstesnius darbo santykius, buvo galima iš padėties išsisukti gerokai lengviau.
Ekspertės manymu, čia labai tiktų Kazimieros Prunskienės blokados metu pasakyti žodžiai „gelbėkitės, kaip kas galite“. Dabar gi imamasi gaisrų gesinimo politikos. Politikai stokoja žiūrėjimo į priekį. Jiems prieš metus sakyta – ruoškitės, nedarbas ant nosies, tačiau sureaguota tik dabar. Greitai valdžiai teks spręsti biudžeto deficito finansavimo problemas.
Geriausias dalykas, ką pernai padarė ši valdžia, tai aukštojo mokslo reforma, o blogiausias – mokesčių politika. Reikėjo nesuvelti mokesčių sistemos. „Sukėlė sąmyšį, ir dabar vyksta abiem pusėms skausmingas klaidų taisymas“, – išsakė savo mintis.
Istorinis šansas
Šiuo metu Socialinių reikalų ir darbo ministerija yra pateikusi siūlymus dėl „Sodros“ sistemos pertvarkos. Pasak R. Vainienės, nėra gerai, kai draudimas sumišęs su socialine parama – veiklą reikia išskaidrinti. Institutas pasiūlė griežtai atskirti, kas gali būti draudžiama, o kas – kaupiama. Į kai kuriuos pasiūlymus atsižvelgta.
Beje, institutas šįkart pasiūlė ir kompromisą dėl motinystės išmokų. Draudimas šiuo atveju netinka, tad tai galima traktuoti kaip dovaną – valstybės vienkartinę ar periodinę. Ji būtų fiksuota ir nepriklausanti nuo anksčiau turėtų pajamų.
„Jei tai dovana – turi būti vienoda. Visi vaikai yra vienodai brangūs“, – sakė ji.
R. Vainienės teigimu, „Sodra“ valstybę tempia žemyn, ir stipriai. Jos gelbėjimas jau tapęs vos ne rutininiu veiksmu. Tie, kurie moka, atrodo, kad per daug moka, o kurie gauna – kad per mažai, o realiai žmonės tikėjosi ne to.
„Ši piramidinė sistema yra visiškai neatspari ekonominiams ir demografiniams svyravimams. Šiuo metu yra istorinis šansas palaipsniui, įvykdant prisiimtus įsipareigojimus, pakeisti šią sistemą“, – sakė ji.
Ar tuo bus pasinaudota, jau kitas klausimas. Beje, pensinio amžiaus didinimas, instituto ekspertų įsitikinimu, – ne sprendimas. Tai tik žmonių apgaudinėjimas. Tuo labiau kad efektą duos vėliau, o skylė „Sodroje“ jau dabar.
„Kokia rajūnė turi būti ta sistema: žmonės sukuria daugiau gėrybių nei prieš 30–40 metų, o tam, kad gautum ką nors, turi vis daugiau ir daugiau mokėti ir ilgiau“, – stebėjosi ji.
R. Vainienės teigimu, jei po kelerių metų šalyje nors ir būtų ekonominis stebuklas, „Sodroje“ vis tiek bus skylė. Tiesa, šnekama, kad gimstamumas auga, ir politikai tai akcentuoja, tačiau, pasak prezidentės, neatsižvelgiama į tą faktą, kad paskatų likti čia tiems vaikams užaugus nėra.
Kol kas nėra aišku, ir kaip bus dėl siūlymų, kad darbdavys apmokėtų 7 ligos dienas. Žadėta nuimti įmonėms įmoką, tačiau kiek, kol kas neaišku. Jei ji nebus adekvati prisiimtai naštai, tuomet tai tebus eilinis mokesčių didinimas.
Kažin, ar reikia?
Susirinkusius verslininkus domino daugelis klausimų. Vienas jų – renovavimas. Pasak R. Vainienės, instituto ekspertai dėl to labai skeptiški. Reikia labai gerai įvertinti poreikį ir prisiimamą naštą. Be to, renovacija neišsprendžia net ir paprasčiausių praktinių dalykų. Pavyzdžiui, vietų automobiliams statyti renovavus namą neatsiranda daugiau, nekeičiami vamzdynai.
„Užkonservuoti tą seną kokybę neapdairu, nes žmonės nori jau naujos kokybės“, – sakė ji.
Panevėžio PPAR prezidentas Sigitas Gailiūnas teiravosi, ką reikėtų daryti verslininkams, kad valdžia įsiklausytų į jų siūlymus, išgirstų bėdas.
Pasak R. Vainienės, verslas, deja, nėra dar draugas, nepripažįstama to, nors realiai visa Lietuva sėdi jo kišenėje – daugiausia mokesčių sumoka verslas. Atsakymo, ką daryti, ji nežinojo.
Kalbėta ir apie litą, euro įvedimą. Pasak prezidentės, tvirtas litas leido išgyventi krizę ne tokiame chaose.
„Didžiausia vertybė, ką Lietuva turi krizės metu, tai tvirtas litas“, – įsitikinusi R. Vainienė.
Apie eurą taip pat turėjo ką pasakyti. Jos teigimu, šalis tuomet prieš keletą metų eurą pražiopsojo. Jis būtų nuėmęs galvos skausmą krizės metu, kai pasklido kalbos apie lito nestabilumą. Dabar kažin ar jo reikia tokio, koks jis yra.
„Ar mes pasiruošime, tai atskiras klausimas, bet ar jis bus toks, kokio mums reikia, po Graikijos atvejo?“ – svarstė ekspertė. |
