 Daiva SAVICKIENĖ
Mėsiniai veisliniai galvijai pamažu populiarėja Lietuvoje, tačiau dėl patrauklesnių kainų nemaža dalis mėsos produkcijos yra eksportuojama.
Jautiena, o ypač mėsinių galvijų, vertinga mėsa, tačiau nepigi ir siaučiant krizei ne kiekvienam lietuviui įperkama. Be to, lietuviai labiau įpratę valgyti kiaulieną ar paukštieną. Nepaisant to, mėsinių galvijų augintojams prognozuojamos gana geros perspektyvos.
Maža paklausa – maža ir pasiūla
Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos pirmininko pavaduotojas sekretorius Nikolajus Dubnikovas sako, kad mėsinių galvijų augintojai turėtų išsijudinti per ateinančius porą–trejetą metų.
Jo teigimu, šiuo metu mėsos kainos nėra blogos, tačiau atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Tikimasi, kad jos ateityje dar ūgtelės. Kartu pripažįsta, kad dėl kainos ir maitinimosi įpročių jautiena nėra itin populiari mėsa ant lietuvių stalo. Mūsiškiai vartotojai esą labiau pratę valgyti kiaulieną, paukštieną.
„Jautiena nėra pigus produktas. Negalima lyginti kilogramo kiaulienos, vištienos su jautiena“, – N. Dubnikovas sutinka, kad daliai lietuvių ši mėsa nėra lengvai įperkama. Taigi nėra ir itin didelės mėsinių galvijų mėsos produkcijos pasiūlos.
„Tikrų, mėsinių, skanių galvijų nėra per daug. Ir vartotojų nėra daug“, – sako N. Dubnikovas
Nepaisant to, pirkėjų susidomėjimas juntamas, ir tai asociacija mato vykdydama projektus su prekybos tinklais.
Sąlygos tvirtėti
N. Dubnikovo teigimu, lietuviška produkcija domisi ir Turkijos, Libijos, Šveicarijos rinkos.
„Manau, kad perspektyvos mėsinei galvijininkystei yra geros“, – sako jis.
Asociacijos pirmininko pavaduotojas sekretorius mano, jog ūkininkai, ypač dirbantys mažiau našias žemes, turėtų apsiskaičiuoti, ar nevertėtų imtis auginti mėsinių galvijų. Prielaidos tam turėtų būti neblogos.
Pasak N. Dubnikovo, 2013–2014 metais bus dar skiriama didoka Europos Sąjungos išmoka. Jo žiniomis, mėsiniams buliams skerdimo išmokos suksis apie 1 000 litų.
„Šis tas jau! Kai bulius kainuoja apie 4 000–5 000 litų, dar plius tūkstantis, tai jau šis tas“, – skaičiuoja N. Dubnikovas.
Pastaruoju metu plečiasi ir asociacijos narių ratas – ateina vis naujų. Pastebimas ir veislinių gyvulių pirkimas tarp pačių ūkininkų – perka vieni iš kitų.
Asociacijos atstovo teigimu, po truputį į mėsinius galvijus dairosi ar net jų įsigyja ir smulkūs pieno ūkiai. Pasak N. Dubnikovo, didelio proveržio nėra, tačiau ateinantys keleri metai šiam sektoriui turėtų būti neblogi. Tuo labiau kad ir kainos, pati aplinka tam palanki. Net jei po dvejų metų Europos Sąjungos parama pasikeistų, jo manymu, sektorius jau būtų pakankamai stiprus.
„Per dvejus metus sektorius turėtų sustiprėti ir pasikeitus sąlygoms galėtų plėtotis toliau“, – įsitikinęs N. Dubnikovas.
Norėtų ir šveicarai
Kaip minėta, lietuviška produkcija domisi ir užsieniečiai. Kiek šiuo metu eksportuojama mėsos, N. Dubnikovas sakė neturintis statistikos, tačiau manė, jog išvežama maždaug pusė visos pagaminamos mėsos produkcijos (ir tai atsižvelgiant į tai, jog, jo žiniomis, eksportas į Turkiją dėl veterinarinių reikalavimų yra sustojęs). Be to, gana nemažai išvežama pačių veislinių galvijų – į Rusiją, Baltarusiją.
Šiuo metu lietuviška produkcija labai domisi šveicarai. Į šią šalį norima eksportuoti brangesnes skerdenos dalis. N. Dubnikovo teigimu, praeitą savaitę buvo atliktas kontrolinis skerdimas. Nors lietuviai augintojai ne kartą yra akcentavę, kad nėra itin patrauklūs užsienio rinkoms dėl gana mažų kiekių, asociacijos atstovo teigimu, šveicarai neapsiribotų vien tik realizacija. Naujasis projektas apimtų plačiau – auginimo skatinimą ir kt. | 
