 Neringa MARTINKUTĖ
Didžiosios Panevėžio įmonės vėl dairosi darbininkų. Vienos jų susigrąžina per krizės įkarštį atleistus specialistus, kitos naujus žmones įdarbina terminuotai vienam ar kitam projektui įgyvendinti.
Panevėžio pramonės, prekybos ir amatų rūmų prezidento ir „Lietkabelio“ bendrovės generalinio direktoriaus Sigito Gailiūno teigimu, kai kurias Aukštaitijos sostinės įmones dar sukaustęs sąstingis, tačiau kitos jau pamažu atsigauna.
Grįžo atleisti specialistai
Sparčiau iš krizės lipa savo produkciją ne tik šalies, bet ir užsienio rinkose parduodančios bendrovės.
„Jei verslininkai krizės akivaizdoje būtų palūžę, pasidavę pesimizmui, šalies ūkis tikrai būtų žlugęs. Tik dėl optimizmo, nuoseklaus verslo žmonių darbo daugelis įmonių išsilaikė ir jau sėkmingai kapstosi iš krizės“, – „Panevėžio balsui“ sakė S. Gailiūnas.
Per pastaruosius kelis mėnesius „Lietkabelis“ įdarbino net 80 darbininkų, daugiausia – laidų gamintojų ir surinkėjų. „Atėjus sunkmečiui buvome atleidę apie du šimtus žmonių, dabar dalį jų priėmėme atgal. Kita dalis darbininkų – naujokai, tačiau dėl jų kvalifikacijos didesnių problemų kol kas neturime. Naujų darbuotojų planuojame ieškoti ir ateityje“, – dėstė „Lietkabelio“ bendrovės generalinis direktorius S. Gailiūnas.
Ieško tik kvalifikuotų žmonių
Panevėžio statybos treste šiandien dirba apie 900 darbuotojų, tačiau įmonė priimtų ir dar.
„Ieškome kvalifikuotų darbininkų, ypač lauktume betonuotojų, montuotojų“, – dienraščiui tvirtino bendrovės generalinis direktorius Dalius Gecevičius. Kvalifikuotų specialistų paklausa didėja, nes Panevėžio statybos trestas imasi vis daugiau sudėtingesnių statybos projektų.
Bendrovė naujų darbininkų ieško per Darbo biržą, skelbia spaudoje, tačiau kvalifikuotų darbuotojų beveik neatsiranda.
D. Gecevičius nepanoro atskleisti, kiek įmonė dabar įdarbintų naujų žmonių, kiek darbininkų buvo atleista įsivyravus krizei.
Darbų apimtys nedidėja
Kita statybomis, remontu bei pastatų renovacija užsiimanti Panevėžio bendrovė „Kriautė“ kol kas naujų darbuotojų nesidairo, nors prasidėjus ekonominiam sunkmečiui jų atleido kone 30 procentų. Dabar įmonėje dirba apie šimtas darbininkų.
„Verčiamės su turimomis pajėgomis. Kol kas priimti naujų žmonių neplanuojame, nes nedaugėja užsakymų, nedidėja darbų apimtys“, – dienraščiui aiškino „Kriautės“ statybų direktorius Albertas Vagulis.
Verčiasi ir su laikinais
Bendrovė „Panevėžio keliai“ nuo darbų sezono pradžios pavasarį darbams pagal terminuotas sutartis, tai yra iki vieno ar kito objekto statybos pabaigos, priėmė per 200 žmonių.
Papildomų darbuotojų prireikė ne todėl, kad plečiasi rinka, o dėl to, kad darbų atlikimo terminai yra labai trumpi, kartais dirbama net dviem pamainomis.
Šiuo metu įmonėje yra 760 darbuotojų. Pernai jų buvo 860, o ekonominio pakilimo laikotarpiu 2008-aisiais – 960.
Pasak bendrovės atstovės ryšiams su visuomene Rasos Čepienės, šie rodikliai dar nerodo tikro ekonomikos atsigavimo, tai tik laikinas poreikis, kad įsipareigojimai būtų įvykdyti laiku.
„Specialistų kol kas pakanka, bet ekonominio sunkmečio nulemta masinė emigracija neabejotinai turi įtakos darbo jėgos pasiūlai, ypač jos kokybei. Ir šitie procesai, tikėtina, plėtosis“, – „Panevėžio balsui“ teigė R. Čepienė.
Pralaimi konkurencinę kovą
Anot „Panevėžio kelių“ atstovės spaudai, Latvijoje yra susidariusi paradoksali situacija, kai darbo lyg ir yra, sutartys pasirašytos, tačiau konkursus laimėjusioms įmonėms pradeda stigti techninių, technologinių bei intelektualinių pajėgumų užsakymams įvykdyti, nebėra subrangovų, galinčių perimti dalį darbų.
Šalyje kaimynėje daug šias paslaugas teikusių kompanijų bankrutavo, kitos sustabdė veiklą arba perkėlė ją į kitas šalis.
Latvijoje dirba dvi „Panevėžio kelių“ įmonės – Daugpilyje ir Rygoje. Abiejų bendrovių veikla pernai buvo nuostolinga, veikiausiai nebus geresni ir 2010-ieji. Panevėžiečių įmonės Latvijoje turi daug nedidelių objektų, tačiau dėl išaugusios konkurencijos jie dažniau nuostolingi nei pelningi. | 
