 Daiva SAVICKIENĖ
Vyriausybė siūlo įstatymų pakeitimus, kuriais, manoma, bus veiksmingiau kovojama su nelegaliu darbu, o verslas tikisi, kad bus pasiektas norimas rezultatas
Teisės aktų projektuose numatytos kompleksinės priemonės, turinčios mažinti nelegalų darbą ir administracinę naštą verslui. Viena iš siūlomų naujienų yra darbdavio įpareigojimas pranešti „Sodrai“ apie naujai įdarbintą darbuotoją ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki jo numatytos darbo laiko pradžios.
Dabar galima pranešti tą pačią dieną, tačiau pasitaiko atvejų, kai darbo sutartys sudaromos tik patikrinimo metu, po to informuojant „Sodrą“. Tokiu atveju įrodyti, kad būta nelegalaus darbo, praktiškai neįmanoma.
Griežtėtų atsakomybė
Norima sugriežtinti ir darbdaviams tenkančią atsakomybę: numatoma, kad nelegaliai samdančiam žmones darbdaviui bauda už kiekvieną nelegaliai dirbantį žmogų būtų nuo 3 iki 10 tūkstančių litų. Jau baustam už tą patį pažeidimą užtrauktų baudą nuo 10 iki 20 tūkstančių litų (už kiekvieną nelegaliai dirbantį žmogų).
Numatytas ir įpareigojimas darbdaviui išmokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui atlyginimą, dėl kurio buvo susitarta, bet ne mažesnį kaip minimali mėnesinė alga ir ne mažiau kaip už tris mėnesius. Kartu gali būti taikomi apribojimai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, apribotos teisės gauti subsidijas, išmokas ar kitokią valstybės pagalbą.
Numatomos ir sankcijos darbdaviams, nelegaliai įdarbinantiems darbuotojus – trečiųjų šalių piliečius. Pavyzdžiui, norima įtvirtinti, kad darbdavys būtų įpareigotas padengti nelegaliai dirbusių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo į jų šalis išlaidas. O jei jų darbo sąlygos buvo žeminančios, grėstų ir baudžiamoji atsakomybė.
Kartu norima mažinti administracinę naštą darbdaviams. Siūloma atsisakyti patarnavimo sutarčių, darbo sutarčių registravimo žurnalų, Vyriausybės nustatytų pavyzdinės darbo sutarties ir darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formų. Vietoj to siūloma naudotis laisvos formos darbo sutartimis, laisvos formos darbuotojo tapatybę patvirtinančiais dokumentais ir pan.
Sunkiau konkuruoti
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas ir „Lietkabelio“ įmonės vadovas Sigitas Gailiūnas sako, jog apribojimai dėl viešųjų pirkimų būtų logiškas šalies valdžios žingsnis. Jo teigimu, nelegalus darbas yra problema ne vien dėl to, kad biudžetui nemokami mokesčiai. Kartu iškreipiama ir konkurencija: neretai sąžiningai mokesčius mokančios įmonės neturi sąlygų konkuruoti su nesąžiningomis.
S. Gailiūno manymu, viešųjų pirkimų konkurse dalyvaujančiai sąžiningai mokančiai įmonei ir turinčiai nelegalių darbuotojų bendrovei mažai šansų, kad konkursą laimės sąžiningoji. Tiesiog ji negalės pasiūlyti tokios konkurencingos kainos kaip nemokančioji mokesčių. Tad apribojimus nelegalių darbuotojų turėjusiai įmonei dalyvauti viešuosiuose konkursuose jis vertina palankiai.
Kalbant apie atsakomybės griežtinimą, S. Gailiūno teigimu, tai gal ir turi pagrindo, tačiau reikia kalbėti apie abipusę atsakomybę – tiek apie darbdavio, priimančio nelegaliai darbuotoją, tiek paties darbuotojo atsakomybę einant dirbti nelegaliai.
O štai siūlymas apie darbuotojo įdarbinimą pranešti „Sodrai“ prieš dieną, rūmų prezidento manymu, gali užkrauti papildomą administracinę naštą personalo darbuotojams, o kur tokių nėra – patiems vadovams. Priežastis paprasta: galima pranešti „Sodrai“, tačiau kitą dieną taip ir nesulaukti darbuotojo. „Juk būna tokių atvejų, kad žmogus per naktį persigalvoja“, – aiškina S. Gailiūnas.
„Lietkabelis“ yra vienintelė laidų gamintoja Lietuvoje, tačiau taip pat susiduria su nelegalaus darbo pasekmėmis. Pasak S. Gailiūno, tai atsiliepia ieškant darbuotojų: dalį jų neišvengiamai pavilioja užmokestis vokeliuose, t. y. žmogus šiuo atveju dirba legaliai, tačiau dalį pajamų gauna vokeliuose.
„Renkasi šiandien gauti daugiau nei turėti daugiau garantijų ateityje“, – konstatuoja S. Gailiūnas, pastebėjęs, jog darbuotojai neretai pasirenka didesnes pajamas dabar.
Netrūksta
Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjas Rimantas Trota nekomentuoja siūlymų – jų įstaiga tėra vykdytoja: kokie teisės aktai bus patvirtinti, tokiais ir bus vadovaujamasi. Bet inspektoriai neneigia, kad nelegalaus darbo yra daug. Belieka džiaugtis tuo, kad patys darbuotojai tampa pilietiški ir inspekcija gauna nemažai pranešimų apie nelegalius darbuotojus. Juolab kad dabar apie nelegalų darbą pranešti galima ir anonimiškai.
Tiesa, kai kuriais atvejais jaučiasi pykčio proveržiai, tačiau per 70 proc. tokių pranešimų pasitvirtina, o jų gaunama praktiškai kasdien.
Pasak R. Trotos, nelegalus darbas yra kai dirbama be darbo sutarties ir nepranešus „Sodrai“. Tačiau būna tokių atvejų, kai žmogus mano dirbantis legaliai – darbo sutartis sudaryta, tačiau darbdavys apie jo įdarbinimą nepraneša „Sodrai“. „Lyg ir legaliai dirba žmogus, sutartis pasirašyta, bet mokesčių darbdavys nemoka“, – situaciją apibūna vedėjas.
Beje, šiemet Panevėžio rajono savivaldybei pradėjus dalyvauti bandomajame projekte dėl socialinių išmokų mokėjimo, manoma, kad pravers ir Darbo inspekcijos informacija. Savivaldybė turėtų duomenų apie nelegaliai dirbančius asmenis, o kartu ir gaunančius socialines pašalpas. „Jie atsiduria nelygioje situacijoje su kitais, kurie nedirba ir gauna socialines išmokas“, – sako R. Trota.
Suradę nelegaliai dirbančių asmenų, inspektoriai surašo administracinės teisės pažeidimų protokolą. Ar skirti baudą, sprendžia teismas. Vedėjas sako, kad teismų praktika tokia, kad žiūrima rimtai ir skiriama bent minimali bauda. | 
